Visuomenės ir ekspertų įvertinta vizija „Lietuva 2050“ teikiama Vyriausybei

Šiandien Vilniuje dar tik prieš savaitę duris atvėrusioje Vilniaus universiteto Idėjų observatorijoje Valstybės pažangos tarybos nariai ekspertai visuomenei pristatė vieną svarbiausių valstybės planavimo dokumentų –  Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“. Su daugiau nei metus kurta vizija susipažinti galite čia.

Renginyje pagrindines Lietuvos ateities vizijos idėjas pristatė savo sričių ekspertai, Vyriausybės patariamosios institucijos – Valstybės pažangos tarybos – nariai: Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Abišala, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, Vilniaus universiteto TSPMI lektorius Mariusz Antonowicz, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė ir aplinkosaugininkas, Viešosios įstaigos Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Vizijoje žmonės turi atpažinti save

Šalies vizija buvo kuriama pirmą kartą taikant ateities įžvalgų metodą, kuris užtikrino įvairių visuomenės grupių įtraukimą į procesą: viziją bendrakūrybos būdu rengė viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų  sektoriaus atstovai bei piliečiai. Iš viso dalyvaudami renginiuose arba teikdami savo idėjas prie vizijos kūrimo prisidėjo apie 2 500 žmonių.

„Greta labai svarbaus ekspertų darbo, buvo išanalizuoti 383 piliečių strateginių ambicijų pasiūlymai bei plataus ekspertų rato įžvalgos, vyko viešosios konsultacijos su piliečiais, projektas buvo beveik kasdien tobulinamas daugiau nei metus. Toks didelis visuomenės pilietiškumas įsitraukiant į ateities vizijos kūrimą jau yra pergalė Lietuvai“, – sakė Nepriklausomybės Akto signataras A. Abišala.

Pasak A. Abišalos, daug dėmesio buvo skiriama tam, kad vizija būtų ne deklaratyvus, o gyvas dokumentas: piliečiai atpažintų save, savo lūkesčius ir norėtų gyventi tokioje ateities Lietuvoje bei dėl jos stengtis. „Vizija bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama atsižvelgiant į svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus. Šiuo metu pagrindinėmis artimiausio dešimtmečio iniciatyvomis laikome viešojo valdymo pertvarką, visuotinės gynybos sukūrimą ir įtvirtinimą, valstybės ekonominio, energetinio ir kibernetinio saugumo bei atsparumo užtikrinimą. Taip pat per visą laikotarpį iki 2050-ųjų įgyvendinama integrali šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą stabdanti demografijos ir klimato neutralumo politika“, – sakė A. Abišala.

Švietimas – svarbiausia vizijos ašis

Vilniaus universiteto rektorius R. Petrauskas renginyje pristatė švietimo vaidmenį vizijoje „Lietuva 2050“. Vizijos centre – švietimo uždavinys ugdyti ateičiai pasirengusį, atsparų, kritiškai mąstantį, įvairias perspektyvas vertinantį ir adaptuotis gebantį žmogų, kuris būtų savimi pasitikintis, empatiškas, laisvas, atsakingas bei kūrybingas ir suprastų demokratijos vertę. „Pirmą kartą universitetas buvo pakviestas įsitraukti ir būrė plačią akademinę bendruomenę kurti šalies ateities viziją. Švietimas, proceso metu išryškėjęs kaip vienas iš mūsų visų ateitį lemiančių veiksnių, ateityje keisis ir keis mus: mokysimės visą gyvenimą, o ugdymas bus labiau personalizuotas. Labai svarbu, kad šis ekspertų ir visuomenės sutarimas dėl lemiamo švietimo vaidmens virstų politika, ryžtingais ir laiku priimtais sprendimais, – teigė rektorius. – Labai svarbus bus aukštojo mokslo tarptautinis konkurencingumas ir aktyvus bendradarbiavimas su verslu ir kuriant inovacijas.“

Vizijos „Lietuva 2050“ kūrėjai daug dėmesio skyrė kultūrai.

Pasak Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus A. Gelūno, kultūra – šios vizijos pagrindas, kuris jungia mūsų šalies praeitį su ateitimi, užtikrina kūrybinę saviraišką dabartyje ir yra tikrų tikriausias mūsų nepriklausomybės įrodymas, jos regimoji ir girdimoji forma. „Lietuvos kasdienybės kultūra grindžiama pasitikėjimu, susitarimu, pagarba žmonių talentų įvairovei ir vienas kito priėmimu. Proceso metu išryškėjo poreikis skatinti visokeriopą meninę kūrybą, taip pat svarbiausios vertybės, kuriomis vadovausimės: bendruomeniškumas, tapatybės išsaugojimas, laisvė ir lygybė, pagarba žmogaus orumui ir teisingumas. Puoselėjama kultūra užtikrins stipresnes Lietuvos žmonių emocines sąsajas su savo kraštu“, – teigė A. Gelūnas.

Būti įtakinga, atsparia ir saugia valstybe – viena iš penkių ambicijų

Pasikeitus geopolitinei situacijai, atsirado būtinybė dokumente „Lietuva 2050“ iš naujo apmąstyti Lietuvos saugumo klausimus. Vilniaus universiteto TSPMI lektorius M. Antonowicz renginyje kalbėjo apie Lietuvos ambiciją 2050-aisiais tapti girdima ir įtakinga tarptautinės politikos veikėja.  „Plataus masto Rusijos invazija Ukrainoje stipriai pakeitė Europos ir Lietuvos saugumo architektūrą bei darė įtaką vizijos rengimo procesui. Juntamas demokratijų galios nuosmukis pasaulyje, nepasitikėjimas demokratija tarp jaunų žmonių verčia iš naujo galvoti apie visuomenės ir valstybės atsparumą, – teigė M. Antonowicz. – Ateityje atsparumas, pasirengimas krizėms bus dar svarbesni, jiems stipriai darys įtaką dirbtinis intelektas ir kitos naujos technologijos.“

Svarbu valdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą

Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio populiacija išaugs nuo 8 iki 9,8 mlrd., du trečdaliai šio spartaus augimo vyks Afrikos žemyne. Tačiau Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos regiono šalims, prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas. Numatoma, kad 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sieks 2,2 mln. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė A. Maslauskaitė pabrėžė, kad dokumente „Lietuva 2050“ visuomenės demografinis atsparumas užima išskirtinai svarbų vaidmenį. „Jei esmingai nesikeis išorinės aplinkybės, Lietuvoje gyventojų skaičius neišvengiamai mažės. Tam, kad tolimoje ateityje jis vėl galėtų augti, per ateinančius 27 metus bus svarbu formuoti koordinuotą demografijos politiką Vyriausybės lygiu, plėtoti paramos šeimai politiką, gerinti būsto prieinamumą, plėtoti paslaugas šeimoms, vykdyti išmintingą ir efektyvią migracijos politiką, sudaryti sąlygas atvykstančių ir grįžtančių žmonių integracijai, skatinti palankų visuomenės požiūrį į juos, – renginyje kalbėjo A. Maslauskaitė. – Kitas svarbus iššūkis bus senėjanti visuomenė – jai pritaikysime darbo rinką, švietimą, sveikatos sistemą ir infrastruktūrą.“

 Išsaugoti gamtą – labai svarbu Lietuvos žmonėms

Konsultacijose, pokalbiuose su visuomene išryškėjo žmonių poreikis kelti ambicingus tikslus aplinkosaugai. Kaip sakė aplinkosaugininkas Ž. Morkvėnas, svarbu, kad Lietuvos ateities vizijoje gamtos tausojimas atsirado kaip pamatinis principas. „Konsultacijos parodė, kad mūsų ateities visuomenei sveika, natūrali gamta ir gyvenimas santarvėje su gamta yra svarbus prioritetas. Dėl globaliai vykstančios klimato kaitos ir planetos ekosistemų krizės vizijoje gamtinės aplinkos tausojimas yra pamatinis principas, kuris reiškia, kad jo užtikrinimas yra būtina visų strateginių ambicijų įgyvendinimo ir kartu valstybės pažangos sąlyga“, – teigė Ž. Morkvėnas. Numatoma, kad vidutinė oro temperatūra pasaulyje 2050 m. bus apie 2–2,5 °C aukštesnė, palyginti su XIX a. viduriu. Klimato kaita ir aplinkos tarša gali neigiamai paveikti Lietuvos vidaus vandens telkinių ir dirvožemio būklę, šalyje auginamo maisto kokybę, pajūrio ekosistemas. Vis dėlto šiltesnis klimatas ir ankstyvas pavasaris Lietuvai gali turėti ir teigiamų pasekmių. Pasak Ž. Morkvėno, migracijos kontekste natūrali Lietuvos gamta yra svarbus geros gyvenimo kokybės komponentas, todėl tai yra ir mūsų konkurencinis pranašumas norint pritraukti talentus čia gyventi ir kurti.

Artimiausiu metu viziją svarstys Vyriausybė ir ji bus teikiama Seimui.

Daugiau informacijos Lietuvos ateities viziją: Lietuva2050.lt ir „Lietuva 2050“ „Facebook“ paskyroje.