Viešvilėje vyks „susitikimas su šikšnosparniais“

Gegužės 9 d. 19 val. Viešvilės žuvitakio slėnyje Lietuvos gamtos fondas kartu su Jurbarko miškų urėdija ir Viešvilės miestelio bendruomene kviečia Jus į Šikšnosparnių vakarą. Susitikime prieš saulėlydį ir kartu su vienu labiausiai patyrusių šikšnosparnių tyrėju Remigijumi Karpuška iš Lietuvos gamtos fondo leiskimės į slėpiningą nakties skrajūnų pasaulį bei žinojimu sugriaukime apie šikšnosparnius sklandančius mitus.

Sužinosite, kad šikšnosparniai – ne pelių pusbroliai ar paukščių giminaičiai, o vieninteliai pasaulyje savarankiškai skraidantys žinduoliai. Retas žino apie paslaptingą šių nakties skrajūnų gyvenimo būdą, todėl apie juos sklando gausybė nebūtų istorijų: esą jie veliasi į plaukus, kėsinasi paragauti mūsų kraujo ar savo mažais nageliais taikosi nugremžti Jūsų namo fasadą... Lakstydami palaidais plaukais įsitikinsime, kad šikšnosparniai yra pernelyg geri skrajūnai, jog veltųsi į plaukus – savo kelyje jie pastebi net menkiausią kliūtį. Parke statysime voro gijų plonumo tinklą ir stebėsime, kaip jį iš tolo aplenkia nakties skraiduoliai – nors tinklas plonytis, keli metrai telpa į voką. Na, o jei mums pasiseks ir tinklo nepastebės koks mažiau patyręs skrajūnas, turėsite progą iš arti pamatyti šikšnosparnio auseles.

Kliūtis kelyje šikšnosparniai pastebi naudodami unikalią echolokacijos savybę – skleisdami žmogaus ausiai negirdimą ultragarsą. Išgirsti šį garsą vieni juokai, kai turi ultragarso detektorių, be kurio pas šikšnosparnius nesileidžia joks tyrėjas. Pasitelkęs šį prietaisą, Remigijus Jums parodys, kokios klastingos gali būti alkanų šikšnosparnių giesmės. Šikšnosparniai – itin taiklūs medžiotojai, tačiau kai kurie sumanūs drugiai pergudrauja net juos. Šikšnosparnio naktipiečių likimo jie išvengia naudodami labai įvairias „technikas“: krinta žemėn it negyvi, vešliuose plaukeliuose paklaidina šišknosparnio signalą ar net įsigudrina patys skleisti klaidinantį garsą.

Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių, net 11 iš jų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Viena didžiausių grėsmių šikšnosparniams – tinkamų dienojimo ir žiemojimo vietų stoka, dėl kurios esame kalti ir mes. Sužinosite, kokios grėsmės kyla šikšnosparniams ir kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti prie šių unikaliių gyvūnų išsaugojimo.

Per naktį alkana šikšnosparnė sudoroja 4000 – 5000 kraujasiurbių vabzdžių, būtent šikšnosparniams turime būti dėkingi už ramesnius vasaros vakarus. Tad vertėtų pasirūpinti, kad keičiant stogą ar renovuojant namą šikšnosparniai neliktų benamiai ir rastų, kur sudėti sparnelius dienos miegui. Būtent šikšnosparniams dienoti keliami keisti, iš pirmo žvilgsnio - be įėjimo landos sukonstruoti inkilai, kuriuos veikiausiai jau teko pastebėti. Jei tokiame inkile prisiglaudžia patelių kolonija, į vakaro dango iš jo išskrendant suskaičiuosite net 300 - 400 skraiduolių. Iškėlę tokį inkilą galite prisivilioti šikšnosparnių iš kaimyno – šikšnosparnių visiems užteks!

Įdomus ir įspūdžių turtingas ne tik šikšnosparnių, bet ir jų tyrėjų gyvenimas. Kartais jiems tenka keltis prieš saulėtekį, kad išlydėtų į vestuvinę kelionę spintoje besislepiančius jaunavedžius (mat į svečius užsuko šikšnosparnis), kartais tenka diplomatiškai pasikalbėti su šikšnosparniais, kurie praštmatniausiose koncertų salėse nepaiso aprangos (rūšies) kodo. O žiemą, atsidarius šaldytuvą, juos neretai pasitinka salotų dėželėse žiemojantys šikšnosparniai. Apie galybę nuotykių ir įspūdžių, kuriais už neskaičiuojamą darbo laiką ir rūpestį šikšosparniai atsidėkoja savo globėjui jums papasakos Remigijus Karpuška iš Lietuvos gamtos fondo.

Iki pasimatymo gegužės 9 d. Viešvilės žuvitakio slėnyje po šikšnosparnių raižomi dangumi!