Verslumo žemėlapis: įmonės koncentruojasi didmiesčiuose, veiklūs gyventojai – kurortuose ( Jurbarkas - tarp žemiausio verslumo lygio savivaldybių)

Šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune. Tuo tarpu verslūs gyventojai aktyviausiai uždarbiauja pajūrio kurortuose. Šios priežastys daugiausia nulėmė, jog šių metų versliausių Lietuvos savivaldybių sąraše pirmauja Neringa, Vilnius, Palanga ir Kaunas. Žemiausias verslumo lygis užfiksuotas Pagėgių, Joniškio, Šilalės ir Visagino savivaldybėse.  Tokia pat spalva verslumo žemėlapyje nuspalvinta ir Jurbarko rajono savivaldybė.  Tokias tendencijas atskleidė 2016 m. Lietuvos savivaldybių verslumo lygio tyrimas, kurį inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Šalia didmiesčių ir jų rajonų – Neringa, Palanga, Birštonas

„Trečiąkart sudarytame Lietuvos regionų verslumo žemėlapyje antrus metus iš eilės pirmauja Neringa, kurios atotrūkis nuo kitų savivaldybių šįmet dar labiau padidėjo. Remiantis atliktu tyrimu, verslumo lygis Neringoje 3,6 karto viršija Lietuvos vidurkį. Po jos rikiuojasi Vilnius ir Palanga, kur verslumo lygis yra atitinkamai 2 kartus ir 1,85 karto didesnis už šalies vidurkį“, – sakė LCKU projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė Jūratė Tamošaitytė.

Versliausių savivaldybių penketuką užbaigia Kauno miestas ir Kauno rajonas – šiose savivaldybėse verslumo lygis atitinkamai 53 proc. ir 38 proc. viršija Lietuvos vidurkį. Į lyderių dešimtuką taip pat pateko Klaipėdos miestas (verslumo lygis – 137 proc. Lietuvos vidurkio), Klaipėdos rajonas (126 proc.), Šiaulių miestas (120 proc.), Vilniaus rajonas (119 proc.) ir Birštonas (115 proc.).

„Didmiesčiuose ir jų rajonuose kuriasi daugiausia mažų ir vidutinių įmonių, jos aktyviausiai skolinasi, planuoja ir vykdo paslaugų ar produktų plėtrą. Tuo tarpu kurortų savivaldybės išsiskiria didele gyventojų, savarankiškai vykdančių ekonominę veiklą, koncentracija. Todėl verslumo lyderių dešimtuke kartu su Vilniumi, Kaunu, Klaipėda bei Šiauliais matome ir Neringą, Palangą, Birštoną“, – teigė J. Tamošaitytė.

Lietuvos verslumo žemėlapis sudarytas atsižvelgiant į 1000 gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičių, naujai registruotų įmonių koncentraciją, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių ir jo metinį pokytį, kredito unijų išduotų verslo paskolų skaičių, įmonių vadovų nuomonę apie verslo aplinką ir plėtros planus.

Neringos verslumo fenomenas

Pasak J. Tamošaitytės, verslumo lyderės Neringos fenomeną pirmiausia lemia didžiausia Lietuvoje ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų koncentracija. 1000 gyventojų čia tenka 378 ekonominę veiklą vykdantys asmenys. Tai – 6 kartus daugiau už bendrą Lietuvos vidurkį.

„Žinoma, teigti, jog keturi iš dešimties Neringos gyventojų savarankiškai užsiima verslu, būtų per drąsu. Turizmo sezono metu Neringos bei kituose pajūrio kurortuose verslaujančių skaičių padidina ir laikinai padirbėti atvykstantys asmenys, šiais veiklai dažniausiai įsigyjantys verslo liudijimus. Pavyzdžiui, rugpjūtį su verslo liudijimu Neringoje ekonominę veiklą vykdė beveik 700 asmenų – penkiskart daugiau nei kovą ar balandį“, – sakė projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė.

Visgi, J. Tamošaitytės teigimu, tai nė kiek nemenkina Neringos, kaip versliausio Lietuvos regiono titulo. Šioje vos 3000 gyventojų turinčioje savivaldybėje mažų ir vidutinių įmonių koncentracija yra didžiausia Lietuvoje – vienam gyventojui tenka 59 įmonės. Savarankišką ekonominę veiklą vykdančių gyventojų skaičius pernai čia taip pat augo sparčiausiais tempais visoje šalyje.

Įmones „nusiurbia“ didmiesčiai

Antrą vietą verslumo lyderių rikiuotėje užėmęs Vilnius pirmauja šalyje pagal naujų įmonių steigimo tempus – 1000 sostinės gyventojų teko beveik 7 pernai registruotos mažos ir vidutinės įmonės.

„Nieko keista, kad didžiausią viešojo ir privataus sektoriaus dalį sutelkusi sostinė, taip pat ir kiti didieji miestai ženkliai pirmauja pagal naujų įmonių koncentraciją. Visgi lyginant pagal gyventojų skaičių, regionuose besikuriančių įmonių dalis atrodo neproporcingai maža. Pavyzdžiui, 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvena tik 41 proc. šalies gyventojų, tačiau čia pernai įsteigta net 71 proc. visų naujų mažų ir vidutinių įmonių“, – sakė J. Tamošaitytė.

Pasak Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, iki 2020 metų, kai Lietuva gali netekti finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, būtina sumažinti regionų verslumo atskirtį.

„Nors didžioji dalis verslui skirtų ES paramos instrumentų yra skirti mažoms ir vidutinėms įmonėms, tačiau paraiškų teikimo reikalavimai dažnai yra pernelyg sudėtingi regionuose veikiančiam smulkiajam verslui. Tiesa, verslo naujokai ir smulkios įmonės jau gali naudotis neseniai atnaujinta „Verslumo skatinimo“ priemone, pagal kurią galima gauti iki 25 tūkst. eurų lengvatinę paskolą“, – teigė D. Matukienė.

Mažiausiai verslūs – pasienio regionai

Versliausių regionų sąrašo apačioje atsidūrė Pagėgių ir Joniškio savivaldybės, kuriose verslumo lygis siekia atitinkamai 61 proc. ir 62 proc. bendro Lietuvos vidurkio. Pagal verslumo lygį nedaug juos aplenkė Šilalės (66 proc.), Visagino (70 proc.), Pasvalio (71 proc.), Pakruojo ir Varėnos (po 72 proc.) savivaldybės.

„Iš 10 savivaldybių, kuriuose verslumo lygis yra žemiausias, net 8 savivaldybės įsikūrusios įvairiuose pasienio regionuose, besiribojančiuose su Latvija, Baltarusija, Lenkija, Rusija. Panašias tendencijas stebime jau kelerius metus iš eilės – pasienio savivaldybės atsilieka tiek pagal smulkaus verslo koncentraciją, tiek pagal ekonominę veiklą vykdančių gyventojų skaičių“, – sakė LCKU projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė J. Tamošaitytė.

Pasienio regionai – Pagėgiai, Skuodas, Joniškis, Lazdijai, Pakruojis – užėmė paskutinę vietą šalyje ir pagal pernai registruotų naujų mažų ir vidutinių įmonių skaičių 1000 gyventojų. Pagal šį kriterijų pirmavo Vilnius, Kaunas, Palanga, Klaipėda, Kauno ir Klaipėdos rajonai, Alytus.

Pagal šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais ekonominę veiklą vykdžiusių gyventojų koncentraciją ryškiai išsiskiria Neringa, po jos rikiuojasi Palanga, Vilnius, Druskininkai, Birštonas.

Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausos duomenimis, geriausiai verslo aplinką įvertino Klaipėdos apskrities įmonės. Tuo tarpu optimistiniais įmonių plėtros – darbuotojų skaičiaus didinimo, naujų produktų ar paslaugų įvedimo – planais labiausiai išsiskyrė Marijampolės apskrities įmonės.