Veliuonos bažnyčios bokštas jau papuoštas laikrodžiu

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios bokšte  jau įrengtas laikrodis. Darbus neatlygintinai, kaip dovaną Veliuonos parapijai, atliko Jono Jurevičiaus individuali įmonė. Laikrodžio mechanizmo veikimu ir programavimu rūpinasi Arvydas Bilvinas. Laikrodis pirmuosius dūžius skelbs nuo birželio 6 dienos. Atkurti bažnyčios bokšto laikrodį – veliuoniečių seniai brandinta mintis, kurios įgyvendinimui pasirinktas Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 600 metų jubiliejus.

"Mūsų laikas" jau anksčiau rašė apie tai, kad manoma, kad laikrodis, kaip ir visa bažnyčia, nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Remontuojant po karo bažnyčią buvo nutarta laikrodžio neatstatyti, nes mechanizmas, kaip pavyko rasti informacijos rašytiniuose šaltiniuose, buvo išvežtas ir dingo. Ilgą laiką bokšte buvo likusi tik laikrodžio vietos niša, kuri vėliau, remontuojant bažnyčios fasadą, buvo užmūryta.

Praėjus šimtmečiui bažnyčios bokšto laikrodis vėl Veliuonoje. Tai bendra Jurbarko rajono savivaldybės ir Veliuonos kraštą mylinčių žmonių dovana Veliuonos Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai. Veliuoniečiai ir Veliuonos svečiai vėl galės matyti bažnyčios bokšte įrengtą laikrodį ir girdėti laiką fiksuojančio varpo dūžius.

Jurbarko rajono savivaldybė laikrodžio pirkimui skyrė 3000 eurų sumą (bendra laikrodžio pagaminimo vertė – 5999,98 eur). „Kitą pusę surinkome iš visų Veliuonos kraštą mylinčių žmonių. Buvo paskelbta rinkliava ir vietiniai, pagal rinkliavos lapus, ir iš tolimų kraštų, pavedimais į parapijos sąskaitą, suaukojo reikalingas lėšas, taip kaip prieš keturis metus suaukojo bažnyčios elektros instaliacijos atnaujinimui. Kad laikrodis papuoštų bokštą, lėšų reikės šiek tiek daugiau, bet jų tikrai surasim. Nes kainavo ir pargabenimas laikrodžio iš Vokietijos ir reikės bokštelį nuomotis iškėlimui“, – pasakoja Veliuonos seniūnijos seniūnas Egidijus Mikšta.

Laikrodis pagamintas Vokietijos įmonėje „Perrot GmbH & Co“ Kalvo (Calw) mieste (Badeno-Viurtembergo žemė), o artimiausiu metu bus sumontuotas bažnyčios bokšte. „Mechanizmą pritvirtins Jonas Jurevičius su savo komanda, elektros instaliaciją iki laikrodžio mechanizmo sutvarkys Virginijus Mišeika. Suderinti ir prižiūrėti laikrodį pažadėjo Kauno Rotušės laikrodininkas Arvydas Bilvinas“, – sako seniūnas.

Susidomėjo laikrodininkas

Beje, kalbant apie Arvydą Bilviną reikėtų paminėti, jog garsus laikrodininkas, gyvenantis ir dirbantis Kaune, Veliuonoje turi įsigijęs sodybą, kurioje vasaroja, ir kaip pats neseniai išsiaiškino, jo protėvių šaknys iš šių apylinkių.

A. Bilvinas – vienas Veliuonos bažnyčios bokšto laikrodžio atnaujinimo iniciatorių. Laikrodininkas iš karto pastebėjo, kokio akcento miesteliui trūksta. Arvydas Bilvinas prižiūri Karo muziejaus ir Kauno Rotušės laikrodžius. Kartais tenka juos ir patvarkyti, atnaujinti.

„Kai pradėjau atvažiuoti į sodybą, susipažinau su vietiniais gyventojais, seniūnu, dvaro savininke. Ir radau Petro Cvirkos raštuose, VI tome, kur jis rašo savo prisiminimus, kad Veliuonos bažnyčioje buvęs laikrodis. Paskui pradėjau ikinografine medžiada domėtis – tikrai toks buvęs. Ir nuotraukų senų yra, kur matomas laikrodis. Man čia tokia intriga buvo. Pasakiau seniūnui – ir jis susidomėjo. Tai ir užjudinome šį reikalą“, – pasakoja A. Bilvinas. Pasak jo, galbūt yra kažkur ir senojo laikrodžio mechanizmas, bet jo paieškoms sutrukdžiusi pandemija. Jau buvo lyg ir aptikęs tam tikrus ženklus, bet paieškos nutrūko. „Greičiausiai tas mechanizmas privačiose rankose. Jei papuolė pas kokį kolekcininką, surasim, jei į metalo laužą – tai viskas“, – sako laikrodininkas.

Vietoje senojo mechanizmo dabar pagamintas naujas. Firma „Perrot GmbH & Co“ gamina bokštams laikrodžius, ciferblatus. Kauno rotušei juos taip pat yra užsakęs. Senieji laikrodžių mechanizmai keliauja į muziejus, o bažnyčių bokštuose jie pakeičiami kitais, naujais, elektromechaniniais. „Senus mechanizmus tektų nuolat prižiūrėti, reguliuoti. Netobuli jie, netikslūs, jų darbą veikia oro temperatūra. Keičiami šiuolaikiniais. Tik ciferblatas, rodyklės atrodo kaip originalo. O su senais mechanizmais vargas – tektų nuolat prižiūrėti“, – aiškina A. Bilvinas. Dabar, kai ir į Veliuoną parsisiųstas laikrodis, lauks geresnių orų ir tada jį pritvirtins. Iš vienos pusės, iš miestelio aikštės, matysis, ir žinoma, skambės. Muš ir valandas, ir pusvalandžius.

„Miesteliuose visur yra laikrodžiai, visur jie veikiantys. Veliuona toks istorinis miestelis, galima sakyti. Vienas seniausių Lietuvoje ir neturėjo laikrodžio. Kur tai matyta. Be laikrodžio tiksėjimo, skambesio nėra nei mieste, nei namuose gyvybės. Džiugu, kad atstatysime tiesą“, – juokauja laikrodininkas.

Veliuonos geradariai

„Aukojant lėšas prisidėjo daugiau kaip 200 žmonių – jų pavardės ir vardai dar planuose įamžinti“, – patikina Veliuonos seniūnas E. Mikšta, negailėdamas jiems gražių žodžių.

„Visi šie žmonės, kraštiečiai gyvenantys čia, ir tie, kurie skambinosi iš Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus, klausdami, kaip jie gali prisidėti, yra mūsų turtas. Esu įsitikinęs, kad Veliuonoje ir ateityje bus nuveikta dar daug gražių darbų“, – pasidžiaugia seniūnas.

Dėkoja ir kviečia

Šių metų birželio 6 d. veliuoniečiai kviečia visus į Veliuonoje vyksiančią Devintinių šventę, kurios metu pirmą kartą skambės laiką į bokšto varpą mušantys plaktuko dūžiai, o taip pat bus kartojama prieš beveik šimtą metų kunigo Vladislovo Polonskio vesta Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo procesija nuo bažnyčios iki koplyčios, esančios kapinėse. Koplyčia pernai po daugiau kaip šimto metų sušvito visa savo didybe ir grožiu.

„Nuoširdžiai sakome „Ačiū“ visiems prisidėjusiems, prisidedantiems ir dar prisidėsiantiems prie taip ilgai laukto mūsų bažnyčios atgimimo. Tik visų bendrų pastangų dėka, didžiuodamiesi savo didingais protėviais, galime saugoti praeitį, puoselėti dabartį ir kurti ateitį“, – dėkoja veliuoniečiai.

Veliuonos bokšto laikrodžio istorijos faktai

Mechaniniai laikrodžiai Europos katedrose ir rotušėse pasirodė XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Pirmąsias žinias apie laikrodžius Lietuvoje istorijos analai išsaugojo tik iš XVI a. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis užsakė keletą laikrodžių savo būsimai žmonai italų kunigaikštytei Bonai Sforc.

Daugiau informacijos apie laikrodžių istoriją galima paskaityti Liberto Klimkos knygoje „Užkopus į varpų bokštą“.

Iš dabar remontuojamo Veliuonos bokšto išėmė mūrininkai seną laikrodžio mechanizmą. Dar du diedai iš visos parapijos pamena jų diedukų diedukus pasakojus apie laikrodį, kuris ėjo, žymėjo valandas ir mušė į didyjį varpą. Laikrodžio mechanizmas dirbtas seno kalvio rankomis, kūju. Šone iškalta cifra: 1424. O tą varpą, į kurį mušdavo valandas, išėmė vokiečiai okupantai ir išvežė. Jis svėrė 1000 kg. Žodžiu, šis laikrodis jau skambino ir Vytauto laikų žmonėms. Šį retą laikrodį žada atiduot vienam Kauno muziejų. Ten galėsit visi savo rankomis pačiupinėti. (Petras Cvirka. Raštai VI tomas 1985, Vilnius, psl. 36-37)

Rašoma apie bažnyčios bokštą

Viršutinis tarpsnis pradžioje užsibaigė pailginta anga, varpų garsams skleisti. Jos apačioje įkomponuotas miesto laikrodis, o po juo – anga mechanizmui apšviesti. Po 1935 m. laikrodžio niša buvo užtinkuota. (Knyga Veliuona, 2001, psl. 442)

1930 m. žurnale „Naujas žodis“ buvo paskelbta iš Veliuonos bažnyčios remontuojamo bokšto išimto laikrodžio nuotrauka, nurodant, kad jis nukaltas 1427 m. vieno kalvio „dar Vytautui gyvam esant“ (Naujas žodis, 1930 m. spalio 1 d., nr. 18, p. 377).

Rinkdamas eksponatus pirmajai bažnytinio meno muziejaus parodai Kaune, 1931 m. Veliuonoje apsilankė Adolfas Valeška. Į parodą tuomet paimta nemažai senųjų, nebenaudojamų kūrinių – didžiausia dalis, lyginant su kitomis bažnyčiomis. Parodoje eksponuota „Veliuonos Madonos“ skulptūra“, Rožinio brolijos monstrancija“, senas bokšto laikrodis su 1427 m. data. (Rimos Valinčiūtės – Varnės straipsnio ištrauka apie altorius (būsimos knygos)

„Dėl Veliuonos bažnyčios bokšto laikrodžio buvo kreiptasi į daugelį šalies muziejų: Valdovų rūmų, Nacionalinį, Kauno karo, M. K. Čiurlionio, Laikrodžių (Klaipėda). Deja, šiuo metu žinių apie laikrodžio likimą nežinome. Galbūt spaudoje paviešinus informaciją apie šį laikrodį sužinosime daugiau informacijos apie laikrodžio likimą“, – informuoja Veliuonos muziejininkas Gediminas Klangauskas.

Šis "Mūsų laikas" straipsnis buvo parengtas tada, kai laikrodis dar nebuvo įrengtas.