Vėjo elektrinės ir žemdirbystė: ką reikia žinoti ūkininkams?

Kalbant apie elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, dažniausiai akcentuojamos tokios globalios naudos, kaip švari vietinė elektra, pagaminta neeikvojant žemės išteklių, nedidelis CO2 pėdsakas, pozityvi įtaka klimato kaitai. Tačiau intensyvėjanti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra didina ir mokslininkų dėmesį šiai sričiai bei leidžia atrasti kartais visai netikėtų privalumų. Pasirodo, vėjo elektrinių parkai gali būti naudingi ūkininkų ūkiams ir padėti jiems pasiekti geresnių rezultatų. Taigi ką apie vėjo energetiką svarbu žinoti ūkininkams?

Vėjo parkai ir ūkiai veikia šalia

Ilgametė tiek Lietuvos, tiek ir kitų šalių patirtis plėtojant vėjo energetiką rodo, kad vėjo energetika ir žemės ūkis gali būti sklandžiai vystomos šalia viena kitos toje pačioje teritorijoje – elektrinės dažnai statomos žemės ūkio paskirties žemėje. Nors dalies šios žemės, esančios aplink bokštą, paskirtį reikia pakeisti į inžinerinės infrastruktūros, likusioje dalyje, apie 98 proc., jos savininkai gali ir toliau ūkininkauti.

„Viena vėjo elektrinė užima labai nedaug ploto – vidutiniškai nuo 0,25 iki 0,5 aro. Tad visas likęs gali sėkmingai būti naudojamas įprastai ūkininkų veiklai – auginti pasėlius ar ganyti gyvulius“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Užsitikrina stabilias pajamas ilgą laiką

Žemę vėjo energetikos projektų vystytojams išnuomoti apsisprendę ūkininkai užsitikrina stabilias pajamas 20-25 metams. Pajamų dydis priklauso nuo nuomojamos žemės ploto ir konkretaus susitarimo. Taip pat – nuo to, ar sklypas yra vėjuotoje vietovėje, ar arti elektros perdavimo tinklo linijos. Kartu reikia turėti galvoje, kad vėjo elektrinės turi stovėti tam tikru atstumu nuo gyvenamųjų namų ar miško. Be to, jos turi būti atitrauktos ir viena nuo kitos ne mažesniu kaip 800 metrų atstumu, kad išvengtų vėjo turbulencijos.

„Žemės ūkio veiklos rezultatai didele dalimi priklauso nuo oro sąlygų. Tad pajamos, gaunamos iš nuomos, gali būti itin naudingos tuomet, kai dėl sausrų ar liūčių nukenčia derlius. Kitu metu jos gali būti skiriamos naujai įrangai įsigyti ar kitiems patobulinimams ūkyje atlikti“, – sako A. Radavičius.

Infrastruktūra geresniam susisiekimui

Statant vėjo elektrinių parkus įprastai išvystoma nauja arba atnaujinama esama kelių infrastruktūra, nutiesiami nauji vietinės reikšmės keliai.

„Vietinių kelių infrastruktūra svarbi tam, kad prie vėjo elektrinių galėtų privažiuoti jas aptarnaujantis personalas. Kartu ji reiškia ir patogesnį susisiekimą toje pačioje teritorijoje ūkininkaujantiems gyventojams“, – pastebi A. Radavičius.

Padeda geriau augti pasėliams

Kaip rodo moksliniai tyrimai, vėjo elektrinių parkai gali netgi būti naudingi toje pačioje teritorijoje auginamoms kultūroms. Neseniai paskelbta, kad JAV Ajovos valstijos mokslo ir technologijos universiteto atstovai kartu su JAV atsinaujinančios energijos laboratorija, įsikūrusia Kolorado valstijoje, nustatė, kad vėjo elektrinės pasėlių teritorijose atlieka tradicinę medžių funkciją. Kitaip tariant, jos, visai kaip ir medžiai, padeda sulėtinti vėjo greitį ir taip gali paveikti aplinkos temperatūrą, todėl naktys tampa šiltesnės, o dienos vėsesnės.

Tai reiškia, kad gali sumažėti ir naktų, kuomet teritorijoje fiksuojamos šalnos, ir dienų, kuomet itin tvanku skaičius, o tai padeda pasėliams augti. Be to, vėjo turbinos, skirtingai nei medžiai, sukelia oro judėjimą ir taip gali sumažinti rasos kiekį ant lapų naktį, taip padėdamos sumažinti pasėlių ligų, tokių kaip grybelis.

Pridėtinė vertė produktams

Tuo metu iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ar vėjo – pagamintą elektros energiją pasirinkę naudoti ūkininkai gali padidinti savo konkurencinį pranašumą. Visuomenei vis labiau rūpinantis dėl žmogaus įtakos klimatui, didelei daliai Lietuvos gyventojų taip pat svarbu, jog verslai, kurių paslaugas ar prekes jie perka, naudotų švarią elektros energiją. Tokį lūkestį prieš kurį laiką atliktame reprezentatyviame nuomonės tyrime išsakė daugiau nei 57 proc. gyventojų.

„Šiuo aspektu itin išsiskiria jaunimas. Jis pastebimai lenkia šalies vidurkį – net 75 proc. 18-29 metų amžiaus gyventojų tikina, kad jiems iš dalies arba labai svarbu, jog verslo įmonės rinktųsi švarią elektrą. Taigi sprendimas rinktis švarią energiją gali būti vienas iš būdų patraukti potencialių klientų dėmesį“, – sako A. Radavičius.