TVIC imasi iniciatyvos gaivinti mažąjį uostą

Mažoji Jurbarko prieplauka turi savo globėją. Įpūsti gyvybę į Jurbarko mažųjų laivelių prieplauką iniciatyvos imasi Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC), su rajono vadovų ir tarybos narių pritarimu. Vietiniams laivų savininkams pritarus, rajono politikams neprieštaravus, nuspręsta, kad pajudėti iš mirties taško reikia investuojant į minėtos prieplaukos teritorijos tinkamą apsaugą.

Apie iniciatyvą TVIC direktorė Gaiva Mačiulaitienė informavo rajono tarybos narius vasario mėnesio tarybos komitetuose, paaiškinusi, kodėl reikia pradėti būtent nuo uosto teritorijos apsaugos bei įvardindama preliminarią sumą, kurios turėtų užtekti tam reikalui. Pasak G. Mačiulaitienės, norint užtikrinti mažųjų laivelių prieplaukos apsaugą sezono metu, t.y. konkrečiai keturis mėnesius, jos skaičiavimais, turėtų užtekti apie 11 tūkst. Eurų suma.

TVIC direktorė su tokia iniciatyva į rajono politikus kreipėsi paskatinta ir laivelių savininkų, kurių vertinimu, uostas nėra veikiantis, jei neužtikrinama tos teritorijos apsauga.

Jurbarko krašto turizmo vedliams apmaudu, kad prie trijų upių stūksantis miestas neturi veikiančio uosto, o pro šalį plaukiantys laivelių savininkai turi rinktis kitus uostus, tokius kaip Uostadvario ar Drevernos.

Anot G. Mačiulaitienės, įvardinta 11 tūkst. eurų suma rajono savivaldybės lygiu nebūtų didelė našta, o efektas stipriai juntamas. Tikimasi, kad 24 valandas per parą užtikrinama apsauga sezono metu pritrauktų laivelių savininkus – uostas atgytų, o Jurbarkas taptų patrauklesnis turistams. Tuo pačiu būtų galima įsitikinti, ar reikalinga didesnė šio mažojo uosto plėtra. Be to, atgijusioje prieplaukoje galėtų būti teikiama daugiau paslaugų – tokių, kaip baidarių, dviračių nuoma.

Kiek kainuoja apsauga

Preliminarią 11 tūkst. Eurų sumą sudarytų 2,5 etato sargo darbo užmokestis (paskaičiuotas 4 mėnesiams), sargo namelio nuoma, apsaugos tarnybos paslaugų samdymas bei vaizdo kamerų įrengimas. Toji suma paskaičiuota laivybiniam sezonui, t.y. keturiems šių metų mėnesiams.

Pasak TVIC vadovės, tikslas yra pasiekti tokio populiarumo, kokį turi Drevernos uostas. G. Mačiulaitienė atkreipė dėmesį, kad pradžią visiems veikiantiems uostams ir pirminį impulsą davė būtent savivaldybės, skirdamos biudžeto pinigus. Praktika tokia, kad sustiprėjus uostui, ieškomas privatus operatorius.

Kainodara, kiek kainuotų prieplaukos nuoma, būtų svarstoma eigoje ir tvirtinama tarybos. Preliminarais skaičiavimais, mėnesio nuomos kaina galėtų siekti 60–70 eurų mėnesiui.

Rajono tarybos nariai tokiai iniciatyvai ir TVIC sumanymui pritarė – sutiko, kad prieplauką reikia atgaivinti, tačiau abejojo, ar nurodyta suma, 11 tūkst. eurų, yra pakankama tam tikslui. Politikai sutiko, kad gaivinti uostą, kuris turi infrastruktūrą, yra išvalytas, bet iki šiol neveikia, reikia, todėl siūlė numatyti šiam tikslui lėšas šiųmetiniame rajono biudžete, kuris įrašytas vasario 25 dienos tarybos posėdžio darbotvarkėje.

Pinigų reikia ir valymams

Mažųjų laivelių prieplauka buvo valyta ne vieną kartą. 2019 metų liepos mėn. rajono savivaldybė su VĮ Vidaus vandens kelių direkcija pasirašė rangos darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo numatyti Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos akvatorijos valymo darbai. 

Išvalyta iki 2 m. akvatorijos gylio. Iškasta ir utilizuota apie 773 kubinius metrus grunto. Bendra atliktų darbų vertė – 11 495 Eur.

Priminsime, kad Jurbarko r. savivaldybės užsakymu 2016 metais UAB „Jurmelsta“ atliko prieplaukos remonto ir priekrantės gilinimo darbus, todėl buvo atnaujinta galimybė ne tik nuleisti laivelius, bet ir prisišvartuoti pramoginiams laivams, kurių grimzlė ne didesnė kaip 100 cm. Mituvos ir Imsrės vanduo į prieplaukos teritoriją reguliariai atplukdo smėlio ir žemių, todėl reikalingi nuolatiniai prieplaukos dugno valymo ir gilinimo darbai.

Jurbarko rajono savivaldybės administracija jau 2019 metais informavo apie tai, kad rengia planus dėl mažųjų laivelių prieplaukos atgaivinimo, svarsto tolimesnes perspektyvas uostui įrengti. Jurbarko rajono savivaldybė bendradarbiauja su Lenkijos Ryno miesto savivaldybe ir pagal Interreg V-A bendradarbiavimo programą Lietuva–Lenkija planuoja Jurbarko mažųjų laivelių uosto infrastruktūros atnaujinimą bei plėtrą. Projekte numatyta prie prieplaukos sutvarkyti aikštelę, sumontuoti ir prijungti vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemas, įrengti apšvietimą ir vaizdo stebėjimo kameras.