Tvarkomas Raudonės pilies parkas

Jurbarko rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-016-01-0005 „Raudonės (rezidencinės) pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“ pagal 05.4.1-APVA-V-016 priemonę „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“, informuoja rajono savivaldybė.

Projekto darbus vykdo UAB „Jurmelsta“. Įgyvendinant projektą, bus pritaikytas lankymui Raudonės pilies parkas – iškirsti savaiminiai medžiai, atveriamos proskynos, sutvarkytos ir atgaivintos medžių alėjos. Bus sutvarkyta parko planinė-erdvinė struktūra. Šiuo metu esama parko infrastruktūra nėra patraukli lankymui ir pažinimui, jo teritorijoje reikia atnaujinti dalį senų bei įrengti naujus takus. Dėl parko nepriežiūros prastėja dendrologiniu požiūriu vertingų želdinių  būklė, nyksta alėjos, todėl teritorija lieka nepritaikyta kraštovaizdžio vertybių pažinimui.

Darbų metu norint išsaugoti parko struktūrą bus kertami savaiminiai medžiai. Jurbarko rajono savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisija kartu su Panemunių regioninio parko specialistais apžiūrėjo esamus želdinius ir priėmė sprendimą leisti pjauti, genėti ir persodinti  želdinius, nurodytus  Raudonės pilies komplekso parko sutvarkymo projekte.  

Bendra viso projekto darbų vertė – 954 420,00 Eur. Parko sutvarkymo darbus numatoma užbaigti 2021 metų vasarą.

Kultūros paveldo departamentas jau buvo informavęs, kad numatoma sutvarkyti erdves aplink pilį: ašyje tarp pilies didžiojo bokšto ir kelio Kaunas-Klaipėda suprojektuotas renesansinių bruožų dekoratyvus gėlynas, taip vadinamoje Šaulių aikštėje (tarpukariu joje rinkdavosi šauliai) – renginių aikštė su pavėsinėmis, šiauriniame parko  pakraštyje – automobilių stovėjimo aikštelė. Bus išryškinti vertingiausi parko medžiai: Lietuvos 2018 metų medžiu išrinkta daugialiemenė mažalapė liepa, triliemenė juodoji tuopa – tai medžiai, turintys gamtos paminklo statusą, taip pat rusinis (Sukačiovo) maumedis, pilkasis riešutmedis, kedrinė pušis, įspūdingos apimties (kamieno skersmuo - 168 cm.) kaštonas, augantis šiaurinėje alėjoje. Tai planingai sodinti medžiai, kurių amžius siekia 150-200 metų.

Viršutinėje Nemuno terasoje bei pietiniame šlaite prie XVI a. pabaigoje Krišpino Kiršenšteino pastatytos pilies įkurtas mišraus pobūdžio parkas du kartus pertvarkytas XIX amžiuje tuometinių jo savininkų grafo Platono Zubovo ir  baronienės Sofijos fon Pirch-Kaisarovos valdymo laikotarpiais. P. Zubovui valdant iškastas tvenkinys, įrengtos apžvalgos aikštelės.  Paskutinio pertvarkymo, kurį vykdė S.Kaisarova, metu išplanuoti nauji takai ir kaštonais apsodintos alėjos, prie pilies įrengti fontanai, į kuriuos vanduo 25-27 cm skersmens vamzdžiais  pro jų šerdyse išgremžtą 15 cm  skylę atitekėdavo iš rytinio tvenkinio. 1920 metų laik­raš­ty­je ,,Tau­ta” bu­vo ra­šo­ma, jog ,,apie pi­lį už­veis­tas la­bai gra­žus so­das su dau­gy­be vi­so­kių me­džių, gy­vų tvo­rų, žo­ly­nų”. Parkas puoselėtas ir tvarkytas iki 1933 metų. Dr. A. Baliulis teigia, kad „šian­dien par­ką, ma­tyt, rei­kė­tų lai­ky­ti miš­rios pla­ni­nės struk­tū­ros land­šaf­ti­niu su dau­ge­liu tai­syk­lin­go pla­no ele­men­tų.“

Rajono savivaldybės, "Mūsų laiko" inf.