Trys populiariausi mitai apie globą ir įvaikinimą

„Mūsų laiką“ su trim pačiais populiariausiais mitais apie įvaikinimą ir globą supažindino Monika Kornikienė, VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ socialinė darbuotoja – globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistė.

Pirmasis mitas. Sunku įveikti biurokratines procedūras.

Dokumentai, kuriuos turi pateikti būsimi globėjai arba būsimi įtėviai, yra labai paprasti. Jei šeima susituokusi, reikia pateikti santuokos liudijimą, asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, duomenis apie šeimos finansus, šeimos sveikatą bei gyvenamąjį plotą. Jei su šeima gyvena dar kokie nors žmonės, pavyzdžiui, jų tėvai, taip pat reikia pateikti tų žmonių sutikimus. Vaiko teisių apsaugos skyrius siunčia mums (VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“) paruošti ir įvertinti šeimos pasiruošimą būti globėjais/įtėviais.

Jei šeima pateikia dokumentus Vaiko apsaugos skyriui, nuo tos dienos procesas užtrunka apie 4–5 mėnesius. Tada norintieji įsivaikinti ar globoti atsiranda sąraše, jiems siūlomi galimi įvaikinti arba globoti vaikai. Taigi, visas procesas nuo šeimos dokumentų pateikimo iki vaiko šeimoje atsiradimo gali trukti iki metų. Tačiau, anot M. Kornikienės, reikia atminti, jog vaiko atėjimas į šeimą natūraliu būdu taip pat trunka ne mažiau 9 mėnesių.

Antrasis mitas. Vaikas turi blogus genus.

Genai egzistuoja, tačiau nėra nei charakterio, nei elgesio genų. Vaiko asmenybę labiausiai formuoja auklėjimas ir įgyta patirtis per pirmuosius trejus metus. Kita vertus, jei aplinkiniai nuolat akcentuos blogą vaiko elgesį ir tikėsis tik blogiausio, galiausiai vaikas nesąmoningai stengsis pateisinti šiuos lūkesčius. Palikti ar skriausti vaikai yra kur kas jautresni ir labiau pažeidžiami, todėl gali kilti kiek daugiau problemų paauglystėje. Tačiau dėl to kalti tikrai ne „blogi genai“, o bloga patirtis vaikystėje.

Trečiasis mitas. Globoti ar įvaikinti gali tik pasiturintys.

Nėra nustatyta, kokias pajamas būtina gauti norint globoti vaiką. Kiekvienu atveju vaiko teisių apsaugos specialistai sprendžia atskirai, ar būsimi globėjai sugebės užtikrinti būtinus vaiko poreikius. Globėjams net nėra būtinas nuosavas būstas, tačiau atsižvelgiama, ar vaikas turės kur miegoti, ruošti pamokas ir žaisti. Vaikui reikia ne prabangos, o kad juo rūpintųsi, jį išklausytų.