Trečiadienį prie Panemunės pilies surengta paroda

Beveik visą savaitę Panemunės pilyje ir jos apylinkėse šurmuliavo būrys menininkių. Jos čia susirinko iš visos šalies – Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Rokiškio ir kitų Lietuvos miestų. Pasistačiusios molbertus, paėmusios į rankas teptukus, aliejinius dažus ir paletes, nuo penktadienio ryto iki pat trečiadienio pietų tapė ir tapė vis kitus motyvus. Trečiadienį popiet įvyko galutinė šios tapybos praktikos peržiūra - visos dalyvės bendroje patalpoje išrikiavus darbus, kuriuos sukūrė per visą praktikos laiką.

Idėja gimė iš būtinybės

Tapybos praktika Panemunės pilyje suorganizuota vilniečių Rimos Blažytės ir Justino Vaitiekūno. Abu jie – Vilniuje įsikūrusios tapybos ir piešimo studijos „Drobė, aliejus“ mokytojai, o Rima dar be to ir jos įkūrėja. Tai pirma tokia dailės studijos organizuojama praktika Panemunėje. Sumanytojai pasakoja, kad nesitikėjo tokio gausaus būrio tapytojų, tačiau žiniai pasklidus socialiniuose tinkluose ir dalijantis ja iš lūpų į lūpas, į Pilies I kaimą atvyko net 11 menininkių. „Mes kvietėme visus – ir tuos, kurie visai nėra tapę, ir tuos, kurie tapė šiek tiek, ir tuos, kurių patirtis jau gerokai didesnė. Visiems čia yra ko išmokti ar tiesiog pasisemti naujų minčių“, – apie praktikos organizavimo pradžią pasakoja R. Blažytė.

Įsikūrė senoviniame vienuolyne

 Panemunės pilis šiai praktikai pasirinkta ne atsitiktinai. Pilies I kaime esantis buvęs saleziečių vienuolyno pastatas dabar veikia kaip viena iš Vilniaus dailės akademijos praktikų ir poilsio bazių. Šiame pastate moterys ir gyveno užsiėmimų savaitę. „Mums labai pasisekė, nes labai daug ką turėjome patys, dėl to nereikėjo prašyti kažkokio papildomo finansavimo. Esame labai dėkingi Jurbarko rajono savivaldybei, kad ji pagal panaudos sutartį perdavė VDA valdyti šią bazę. Labai džiugu, kad, pirmiausia VDA studentai, tačiau ir kiti žmonės gali už tikrai nedidelį nakvynės mokestį čia apsistoti ir vykdyti savo veiklas“, – džiaugiasi R. Blažytė.

Praktikos dalyvės džiaugiasi unikalia galimybe pabuvoti pilyje, o gyventi – vienuolyne. Vilnietė Laura pasakoja, kad kelionė iš Vilniaus neatrodė labai ilga, o veikiau įdomi. „Tai labai gundė. Vien mintis, kad tapysi pilyje ar šalia jos, o gyvensi buvusiose saleziečių vienuolyno patalpose... tai yra kažkas mistiško, nuostabaus ir tai šiai praktikai duoda dar daugiau spalvų ir dar labiau įkvepia. O buvimas tarp bendraminčių padeda dar labiau pasikrauti tos geros energijos“, – įspūdžiais dalijasi moteris.

Vienuolių saleziečių centras Pilies I kaime veikė nuo 1934 m. iki 1940 m. rudens, kuomet SSRS okupavus Lietuvą, buvo uždarytas. Sovietmečiu čia veikė kariuomenės valgykla, kinas, šalia buvo įsikūrusios technikos dirbtuvės. Dar vėliau šiame pastate veikė Vytėnų pagrindinės mokyklos sporto salė. Dabar užėjus į patalpą, kuri anksčiau buvusi sakralinė, pastebimos skirtingų laikotarpių, kuriuos šis pastatas atlaikė, liekanos – krepšinio lenta, senas, diskotekose naudotas veidrodinis, rutulys, scena. Deja, iš ankstyviausių metų nebelikę nei ženklo.

Visą straipsnį apie tapybos praktikos savaitę Panemunės pilyje skaitykite penktadienio laikraštyje.