Teritorijos prie karjero tvarkymo projektas jau kelia klausimų

Kovo 7 d. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariai, atsakingų administracijos skyrių vedėjai, visuomenė ir žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti prie Jurbarko karjero, kur UAB „Primega“ pristatė šios vietos pirminį pažeistų teritorijų tvarkymo projektą.

Deja, atrodo, šis projektas nei savivaldybės tarybos narių, nei visuomenės per daug nesudomino. Pristatyme dalyvavo rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, vicemeras Edmundas Mačieža, savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė. Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras, savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginės plėtros skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus bei Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėja Jolanta Šeflerienė, du savivaldybės tarybos nariai – Algirdas Gudaitis ir Vidmantas Juzėnas ir du visuomenės atstovai – šalia karjero gyvenantys broliai Gediminas ir Arvydas Griškai.

Pasak „Primega“ direktoriaus Remigijaus Pužo, įgyvendinant šį projektą planuojama įrengti paplūdimį, sporto aikštynus, automobilių stovėjimo aikštelę, sanitarinius mazgus (WC ir dušą), pakrančių takus. Tam projektuotojai numato sulėkštinti šlaitus, išlyginti gruntą, pašalinti menkaverčius medžius bei krūmus, išvalyti vandens telkinio dugną prie pakrančių, įrengti privažiavimo kelią nuo netoli esančios kebabinės iš Muitinės gatvės.

Visa tai bus finansuojama ES regioninės plėtros fondų lėšomis praeityje pažeistų teritorijų sutvarkymui. Tam Aplinkos ministerija skiria apie 593 tūkst. Eur.

Automobilių stovėjimo aikštelė planuojama prie vandens

Kaip minėjome, Gediminas ir Arvydas Griškai gyvena prie pat karjero, kur jų tėvai Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsiėmė savo tėvų žemę, joje pasistatė namą, kur ir gyvena visi kartu – tėvų ir sūnų šeimos. Broliai geriausiai už visus žino apie šią teritoriją, žino, kiek pakyla karjero vanduo ir kokios klaidos buvo padarytos tvarkant aplinką, kad pradėjo irti karjero šlaitas.

Statybų versle dirbantis Gediminas Griškus prisimena, kad maždaug prieš 20 metų buldozeriu lyginant pakrantę buvo pažeista velėna ir vanduo ėmė skalauti statų šlaitą, nuo kurio kiekvienais metais į vandenį nugarma dalis grunto su jame augančiais augalais.

Gediminas turi pastabų ir dėl teritorijos apželdinimo. Jo nuomone, kad čia kas nors augtų reikia užpilti daug juodžemio, laistyti ir prižiūrėti, nes žemė prie karjero skurdi – buvęs miškas, o po paklote – tik smėlis ir žvyras. Tad projektuotojų planas nukasti dalį kalvelės siekiant išlyginti teritoriją jam kelią nuostabą. „Ar ne geriau teritoriją išlyginti gruntu užpilant duobes?“– siūlo jis.

Išklausęs projekto pristatymą, Gediminas kritikavo ir planus prie vandens įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Jo nuomone, viršuje prie gatvės yra didelis savivaldybei priklausantis žemės sklypas, kuriame ir būtų galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, o joje palikus automobilį – pėsčiomis ateiti tiek į naujai numatomą įrengti, tiek į dabar esantį paplūdimį. „Užtektų apačioje įrengti stovėjimo vietas tik neįgaliesiems“, – sako jis, pastebėdamas, kad jei aikštelė bus įrengta apačioje, į ją visi ir važiuos: vasarą ten bus itin didelis judėjimas, dujų išmetimas – ir nesaugu, ir teršiama gamta. „Aš žinau, kokie automobilių srautai čia būna vasarą, mes net į savo kiemą neįvažiuojame. Tad jei padarys didelę aikštelę apačioje, ramybės niekam nebus, galima iš karto planuoti ir apsisukimo žiedą“, –  sako Gediminas, kurio nuomone sezono metu aikštelėje vis tiek visi automobiliai netilps – geriau jau būtų įrengta aikštelė renginiams ar sportui.

Valdininkai ramina, kad projektą rengs profesionalai

Apie galimybę įrengti stovėjimo aikštelę prie pagrindinio kelio (Muitinės gatvės) pakalbėjome ir su savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėja Jolanta Šefleriene. Jai šis pasiūlymas atrodo logiškas, nes toje vietoje yra savivaldybei prikausiantis netaisyklingos formos, dar nesuformuotas žemės sklypas. Vis dėlto, jos nuomone, problema, kad 141 krašto kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o automobilių stovėjimo aikštelės iš Kelių priežiūros ir plėtros programos įrengti negalima, tam reikėtų skirti savivaldybės biudžeto lėšas, kurių, vedėjos teigimu, reikia svarbesniems dalykams.

Dar vieną problema, susijusi su šio projekto įgyvendinimu apskritai, pasak vedėjos, yra aukštos įtampos elektros linija, priklausanti privačiam juridiniam asmeniui, į kurios apsaugos zoną patenka dalis tvarkomos teritorijos. Mat iškelti elektros liniją į kitą vietą sudėtinga, o statinių statyti po laidais negalima.

J. Šeflerienė „Mūsų laiką“ tikino, kad dabar daromas tik kraštovaizdžio projektas, kad projektuotojai yra profesionalai, darę ir Veliuonos mažųjų laivų nuleidimo tako (slipo)  projektą, tad jais, matyt, derėtų pasitikėti. Pasak jos, šiuo metu gaunamos lėšos iš Aplinkos ministerijos regioninės plėtros programos pritaikyti vandens telkinius lankymui. Iš šių lėšų ir planuojama sutvarkyti karjero pakrantes, padaryti takus, privažiavimus, kad būtų patogu prieiti ir poilsiauti prie vandens. Vėliau lauks kitas projektavimo etapas – įrenginiams ir statiniams.

Belieka priminti, kad Mituvos pažintinio parko projektus taip pat rengė profesionalai, tačiau galutinis jų įgyvendinimo rezultatas vargu ar tenkina visuomenę, kuriai ir skirtas šis parkas.

Vietiniai – ir prieš didelių medžių kirtimą

Vietos gyventojas Gediminas kategoriškas ir dėl planų išpjauti čia jau augančius didelius medžius. „Tegu nueina pasižiūrėti prie Imsrės, kiek ten pasodintų pušų liko, gal 10 procentų“, – sako jis.

„Ir tas beržynėlis prie vandens turi išlikti. Tokia romantiška, daugelio pamilta salelė, čia visada būna žmonių. Atsiveda močiutes, pastato kėdę, jos sėdi pavėsyje ir žiūri, kaip anūkai maudosi. Stebiu, kaip tarp beržų užsiriša virvę pasidžiauti rūbams. Tokia nuolat lankoma vieta. O tuos beržus, projektuotojas sakė, reikia pjauti. Bet gal galima pažiūrėti kūrybiškai?“ – retoriškai klausia Gediminas.

Klausiame ir mes. Gal galima naujas poilsio ir rekreacijos vietas rengti ne buldozerio principu, naikinant tai, kas jau yra, ir darant viską iš naujo, o atsargiai ir su meile saugant tai, ką mums gamta jau yra davusi be jokių ES investicijų? Gal galima atidžiau prižiūrėti ir kritiškiau vertinti projektus rengiančių profesionalų pasiūlymus? Galbūt tuomet ir mūsų miesto gyventojai tokiose vietose jaus, kad jos sukurtos iš visos širdies, rūpinantis žmonėmis ir aplinka, o ne vien dėl noro pasirodyti, „įsisavinti“ pinigus ir pateikti valdišką ataskaitą?

Projektuotojas žada atsižvelgti į pastabas

Tvarkant teritoriją prie karjero pirminiu sprendimu projektuotojai siūlė didelius beržus, augančius prie vandens, nupjauti. Susitikimo metu išgirdęs ir kitokių nuomonių dėl šių medžių, UAB „Primega“ direktorius Remigijus Pužas pradėjo domėtis galimybe juos išsaugoti. „Mūsų laiką“ jis informavo, kad konsultavosi su arboristais (specialistais, atliekančiais praktinę medžio priežiūrą, kurių tikslas yra sudaryti augalo ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas – red. past.) ir išsiaiškino, kad šiuos medžius būtų galima išsaugoti. Tiesa, tvarkant pakrantės šlaitus medžius reikės užpilti gruntu, o medžiai, jei jų kamienas užpilamas daugiau nei 40 cm, žūva. Tačiau šiuos berželius užpilti reikėtų tik apie 30 cm, tad tikimybė jiems išgyventi yra.