Taryba už žemę surinktų pinigų nepanoro atiduoti seniūnijoms

Nebūtų pinigų – nekiltų ir ginčų. Taip galima pajuokauti rimta tema. Birželio 25 dienos rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienas iš kelių nepriimtų klausimų yra susijęs su žemės pinigais – svarstė dėl 100 tūkst. eurų viršplaninių pajamų už žemę paskirstymo kaimiškų vietovių bendruomenių poreikiams. Tam posėdžiui buvo paruoštas sprendimo projektas, pagal kurį 100 tūkst. eurų buvo siūloma paskirstyti visoms kaimiškoms seniūnijoms, nurodant konkrečiai, kiek kokioms seniūnijoms tenka, kokiu principu. Už tų lėšų panaudojimą būtų atsakingi seniūnai, kurie kartu su bendruomenėmis ir nuspręstų, kur tuos pinigus išleisti. Tokį sprendimą dėl minėtos sumos paskirstymo priėmė ir rajono tarybai pasiūlė darbo grupė, kovo 17 dieną sudaryta rajono mero Skirmanto Mockevičiaus potvarkiu. Tokiam darbo grupės siūlymui, t. y. patikėti žemės pinigus seniūnijoms, rajono savivaldybės tarybos dauguma birželio 25 dienos tarybos posėdyje nepritarė. Balsuojant šiuo klausimu, 10 tarybos narių balsavo už, 14 susilaikė, tarp kurių ne tik opozicija, bet ir valdančiajai daugumai priklausančios socialdemokratų frakcijos nariai.

Juodaičių seniūnės Alvinos Bunikienės nuomone, seniūnijai skirta suma būtų didelė paspirtis kaimo bendruomenei.

Girdžių seniūnas Mindaugas Dilys sako, kad skiriamos sumos nėra didelės – tenka pasukti galvą sprendžiant, kam tuos pinigus racionaliai išleisti.

Paaiškinsime, kad toji kaimiškoms seniūnijoms 100 tūkst. eurų suma būtų dalijama ir skirstoma taip – 35 750 lygiomis dalimis visoms seniūnijoms (po 3250 eurų, t. y. pastovioji dalis) bei 64 250 eurų priklausomai nuo gyventojų skaičiaus konkrečioje seniūnijoje (kintama dalis). Taip didžiausiai kaimiškai rajono Jurbarkų seniūnijai teko per 14 tūkst. eurų, Eržvilko, Seredžiaus seniūnijoms – apie 11,6 tūkst. eurų, o mažiausiai – Juodaičių – per 4,5 tūkst. eurų. Už tokiu principu skirstomus pinigus pasisakė dauguma minėtos darbo grupės narių, posėdžiavusių šiuo klausimu birželio vidury. Komisiją sudarė rajono kaimo rėmimo fondo tarybos atstovas, ūkininkas Vygantas Baršauskas; Veliuonos krašto bendruomenės atstovė Rūta Misevičienė; Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė; rajono kaimo rėmimo fondo tarybos atstovas Aušvydas Trumpys; Vadžgirio seniūnaitijos seniūnaitė Erika Žievienė; Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas, rajono savivaldybės finansų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Ilgevičienė. Vienintelis prieš šį siūlymą pasisakė ūkininkas V. Baršauskas, kurio nuomone – tai bereikalingas lėšų švaistymas.

Priešinosi „valstiečiai“

Minėtos darbo grupės siūlymui paskirstyti lėšas visoms seniūnijoms labiausiai priešinosi rajono tarybos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys nariai, ūkininkai Donatas Jackis ir Raimundas Jovarauskas, tvirtindami, kad toks pinigų skirstymas yra „išmetimas į balą“, klausdami „prie ko čia seniūnai“, kad už žemę surinkti pinigai turi ir „prisiliesti prie žemės“ – tas viršplanines pajamas, skirtas kaimui, reikia leisti melioracijai, grioviams, keliams tvarkyti, bet taip neatsitiks, kritikų teigimu, jei pinigai bus skirti kaimo bendruomenėms. Jų nuomone, bendruomenės tuos pinigus išleis savo poreikiams – šventėms organizuoti ar pastatams remontuoti ir pan. Jie ragino siūlymui nepritarti ir grąžinti iš naujo diskutuoti. Kritikų žodžiais, pradinis sumanymas buvo toks, kad tuos pinigus skirstys ta pati darbo grupė – ji priims paraiškas ar projektus, juos vertindama pagal pačios tarybos patvirtintus kriterijus. Kiti opozicijos atstovai suabejojo minėtos darbo grupės veikla – ar tinkamai ir teisėtai priimti sprendimai. Valdančiųjų daugumos atstovai į tai reaguodami ragino pasitikėti seniūnais ir bendruomene, kuri geriau žino kaip racionaliai panaudoti pinigus. Be to, tokia yra darbo grupės valia, kuriai taryba gali pritarti arba ne.

Seniūnai: apmaudu ir juokinga

„Mūsų laiko“ kalbinti kaimiškų seniūnijų seniūnai kalbėjo, kad toks tarybos sprendimas jiems buvo staigmena – su bendruomenėmis jau buvo aptarę ir numatę, kam galėtų naudoti jų seniūnijai paskirtas lėšas. Kalbintiems seniūnams juokinga ir apmaudu, kad taryba nepasitiki seniūnais ir bendruomene. Jų nuomone, tam sprendimui nepritarę tarybos nariai demonstruoja, kad nenori stiprių kaimo bendruomenių ir daro priešrinkiminį šou. Kalbinti seniūnai vienu balsu sako, kad rajono kaimo bendruomenės jaučiasi nuskriaustos, jos neremiamos, kaip yra kituose rajonuose. Jų žodžiais, daugumoje savivaldybių jau seniai skiriamos lėšos bendruomenių veikloms – išlaidoms kurui, šildymui, telefonui, internetui, pastatų ir aplinkos priežiūrai ir kt. „Tos lėšos būtų nukreiptos lokalioms susikaupusioms problemoms spręsti. Bendruomenės per projektinę veiklą pritraukia nemažai lėšų. Visas išlaidas, susijusias su projektų rašymu ir įgyvendinimu, dengia aktyvūs bendruomenių nariai. Kodėl gi nepadengus iš šitų lėšų? Kasmet tradicinėms šventėms iš ūkininkų renkami pinigai. Kodėl gi dalies lėšų neskyrus šventėms, kad bendruomenės ramiai galėtų planuoti veiklas. Sudėtingesniems projektams skirta suma nėra didelė, o bendruomenėms – tai didžiulė paspirtis“, – „Mūsų laikui“ sakė vienai iš didžiausių rajono seniūnijų vadovaujantis Gintaras Kasputis.

Kam ruošėsi leisti pinigus

Eržvilko seniūnijai skirtus per 11,6 tūkst. eurų buvo numatę paskirstyti šešioms bendruomenėms.  Dalis pinigų būtų skirta kaimo šventėms, o didžioji dalis – pastatų, aplinkos įrenginių remonto ir priežiūros darbams. 

Juodaičių seniūnės Alvinos Bunikienės žodžiais, seniūnijai skirta suma būtų didelė paspirtis kaimo bendruomenei – galėtų skirti bendruomenės naudojamų patalpų šildymo sąskaitai apmokėti. Praėjusiais metais bendruomenei apšildomą patalpą išlaikyti kainavo apie 1 tūkst. eurų (tokia sąskaita už šildymą). „Bendruomenė bus priversta iki minimumo susimažinti patalpas, nors patys savo lėšomis susiremontavo, patys prižiūri“, – apmaudavo seniūnė, pridūrusi, kad kaimo bendruomenės jaučiasi nuskriaustos. Dabar yra taip, jog sumoka mokesčius, o bendruomenės veikloms pinigų nelieka.

Girdžių seniūnui Mindaugui Diliui keistai ir juokingai skamba argumentai, kad lėšų skyrimas seniūnijoms yra tuščias pinigų švaistymas. Skiriamos sumos nėra didelės – tenka pasukti galvą sprendžiant, kam tuos pinigus racionaliausiai išleisti.

Girdžių seniūnijai tenkančią sumą jie buvo suplanavę skirti knygos apie Girdžius pristatymui – šios knygos bendruomenė laukia jau seniai. „Bendruomenės valia tokia, kad vieninteliam tokiam renginiui reikia didžiausio dėmesio“, – sako seniūnas, paaiškinęs, kad seniūnija ir bendruomenė nori deramai padėkoti knygos autoriams, pagerbti visus jos rėmėjus, kurių yra daug. Anot M. Dilio, seniūnija neprašė rajono tarybos paremti šios knygos leidybos, tai bent galėtų prisidėti prie deramo šio ilgai laukto leidinio pristatymo.

Rajono tarybos nariams, svarstant žemės klausimą, teko perbalsuoti. Pirmojo balsavimo metu  siūlomą surinktų už žemę 100 tūkst. eurų skirstymą palaikė ir už balsavo 10 tarybos narių, prieš – septyni, o aštuoni apskritai nebalsavo, ką balsų skaičiavimo sistema suprato kaip priimtą sprendimą.  Sprendimai priimami tarybos posėdyje dalyvaujančių ir balsuojančių daugumos balsais.

 Perbalsuojant tarybos nariams teko išsakyti savo poziciją, kuri, kaip jau rašėme, buvo tokia, kad 10 balsavo už, o 14 susilaikė.