Taryba SAVO ir VALDININKŲ algų nesumažino

Ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje buvo svarstytas ir patvirtintas rajono biudžetas, kurį sudaro 86 598 870 Lt.
Biudžeto projektas buvo svarstytas jungtiniame komitetų posėdyje, kuriame daugiausiai diskusijų sukėlė biudžeto eilutės, kuriose nurodytos sumos, skirtos savivaldybės administracijos išlaikymui bei Jurbarko 750 metų jubiliejaus šventei.
Jungtiniame komitetų posėdyje tarybos narys Kasparas Jurevičius siūlė sumažinti ne tik administracijos darbuotojų priedus, bet ir pačių tarybos narių gaunamą algą visu 100 litų. Šiam jo siūlymui prieštaraujančiųjų  nebuvo, o  ir pritariančių atsirado.
Tarybos nariai Jonas Rekešius ir Zita Sorokienė atvirai piktinosi algų didinimu tokiu sunkiu metu. Tie patys tarybos nariai bandė apkarpyti ir Jurbarko 750 jubiliejui skirtas lėšas, teigdami, kad gerai šventei didelių pinigų nereikia. Pritarimų tokie siūlymai sulaukė tik tądien. Ketvirtadienį, tvirtinant biudžetą, apie algų ir priedų sumažinimą kalbėjo tik Kasparas Jurevičius ir Zita Sorokienė. Panašu, kad šių dviejų tarybos narių likusieji neišgirdo ir dauguma – balsuojant už algų sumažinimą susilaikė. Nors tai nėra balsavimas prieš, bet jo pasekmės tokios pačios – algos liks tokios, kokios buvo numatytos biudžete.

Patvirtinus biudžetą, to paties posėdžio metu tarybos nariai išklausė Jurbarko rajono savivaldybės tarybos ir mero 2008 metų veiklos ataskaitą. Paprastai tokiose ataskaitose atsispindi visa praėjusių metų veikla ir nuveikti darbai.
Meras R. Juška šiame poste – tik du mėnesiai, todėl susirinkusieji į posėdį išgirdo ne tai, kad buvo padaryta, o tai, ko buvusieji valdžioje nepadarė.
Meras savo pasisakymą pradėjo nuo to, kad dėl visiems žinomų priežasčių ir pasikeitusios situacijos, jis  negalinti būti visiškai objektyvus dėl praėjusių metų mero veiklos, todėl ataskaitą jis  pateikė žvelgdamas į Tarybos darbą.
R. Juška paminėjo sritis ir temas, kurioms, jo nuomone, praėjusiais metais skirta nepakankamai dėmesio, tačiau jos  verčia sunerimti ir turi būti nedelsiant sprendžiamos. Mero teigimu, susikaupė daug darbų, kurie turėjo būti padaryti ir pateikti šioje ataskaitoje.  
Pirmu neatliktu darbu jis paminėjo atliekų tvarkymą. Šių  metų sausio pirmą dieną pagal nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją turėjo būti užtikrintas paslaugos visuotinumas, t. y. atliekos privalėjo būti surinktos iš 95% rajono gyventojų. Pagal respublikinio audito išvadas mūsų rajone paslauga naudojosi tik 42% gyventojų.  
„Manau, kad rajono taryba, tvirtindama tarifus, turėjo pažiūrėti principingiau ir šį faktą įvertinti. Kai moka mažiau nei  pusė rajono gyventojų, o naudojasi paslauga net ir už ją nemokantys, optimalų ir teisingą tarifą nustatyti sunku.  Neįvertintos negautos pajamos. Todėl tarifo augimas, manau, būtų buvęs mažesnis,“ – sakė meras.
Toliau savo kalboje meras teigė, kad Jurbarko savivaldybė nepasirašiusi koncesijos sutarties su TRATC dėl paslaugų teikimo. Yra tik steigimo sutartis, todėl reikia skubėti, priešingu atveju, visų rajono sąvartynų uždarymas bus savivaldybės rūpestis, daugiamilijonių lėšų gavimas taip pat. Nacionalinė atliekų tvarkymo strategija įpareigoja nutraukti esamų, neatitinkančių ES standartų, sąvartynų uždarymą nuo liepos pirmos dienos. Rinkliava galima tik regiono sudėtyje. Rinkliavą privalo organizuoti ir vykdyti TRATC, kaip ir rūpintis esamų sąvartynų uždarymu ir lėšų gavimu iš ES fondų. Planuojant darbus dar galima suspėti atlikti laiku, nors tai turėjo būti padaryta vėliausiai praėjusiais metais.
Antru labai svarbiu klausimu savivaldybės vadovas įvardino daugiabučių namų modernizavimą. Informacija apie pasirengimą įsisavinti gautas lėšas (6 mln.) iš regiono mūsų rajonui (probleminis) merui sukėlė šoką. Praėjusiais metais tvirtinant rajono biudžetą R. Juška prašė numatyti lėšų rajono biudžeto modernizavimo pasirengimui. Šiandien jis gailėjosi, kad tuomet jam nepasisekė kolegų įtikinti būtinumu. Šiuo metu lėšos jau skirtos, o pasirengimas jų įsisavinimui kol kas nulinis.  Dar ir dabar meras negali garantuoti, ar bus galimybė paimti jau skirtas lėšas.
Pirmomis savo darbo dienomis R. Juška pasidomėjo, ar Jurbarko rajono savivaldybės atsakingi darbuotojai pasirengę šių lėšų gavimui, tačiau gauta pažyma iš Vidaus reikalų ministerijos jį nuvylė. „Neturime atliktų energetinių auditų ir investicinių projektų.  Vienintelis rajonas, priskirtas probleminių kategorijai ir gaunantis lėšas daugiabučių modernizavimui lengvatinėmis sąlygomis, nėra pasiruošęs. Nebeturime patvirtintame kvartale reikiamo bendrijų skaičiaus, o jų kūrimasis yra sudėtingas procesas, reikalaujantis laiko, gyventojų įtikinimo. Reikia atlikti energetinį auditą ir parengti investicinius projektus.
„Skaičiuojama kiekviena diena ir dirbama, kad būtų galima spėti pasinaudoti galimybe gauti 85% finansavimo paramos daugiabučių modernizavimui ( ne probleminiams skiriama valstybės parama sudaro 50%). Sutelktai dirbdami turime galimybę,“ – tikino meras..
Kitas klausimas yra susijęs su VIP (Valstybinėm investicinėm programom). Nepasinaudota galimybe gauti lėšų iš Lietuvos Respublikos Valstybinės  investicinės programos miesto jubiliejaus pasirengimui. Parengtas miesto aikštės techninis projektas, kurio skaičiuotina sąmatinė vertė sudaro 4,66 mln. Lt,  nerado kelio į LRV  IP ir kaupia dulkes stalčiuose.
Švenčiant tokią  garbingą miesto sukaktį buvo privalu dėti pastangas ir užsitikrinti lėšų gavimą. Rajono biudžetui ši suma yra nepakeliama našta.
Kuri savivaldybė tokia galimybe nepasinaudotų ir kad vyriausybė lėšų neskirtų, meras sakė nežinantis. Liūdniausia, kad nepasinaudota šimtaprocentine galimybe. „Norėdami sutvarkyti miesto aikštę dabar galime tikėtis tik stebuklo“, – sakė meras.
Daug metų kalbėta apie savivaldybės turtą: pastatus, esančius Kaune, Ežero gatvėje. Turtas nevertingas, nuniokotas gaisro, tačiau žemės vertė gali siekti šešiaženklį skaičių. Reikalingi pinigai rajono biudžetui. Pasiteiravus Kauno savivaldybėje apie stringančius procesus formuojant žemės sklypą,  atsakymas mero nenudžiugino. Jurbarko rajono savivaldybė per pastaruosius du metus, kai žemė perėjo iš Kauno rajono savivaldybės Kauno miesto žinion, nesikreipė nė karto. „Aritmetinį veiksmą „padalinti“  skirstant lėšas mokame, tačiau su veiksmu „pridėti“ dar reikia mokytis,“ – konstatavo meras.
Ričardas Juška tikino, kad akivaizdžiai nepakankamas dėmesys  skiriamas UAB „Jurbarko autobusų parkui“. „Paskutinių dienų „liūdnos istorijos“ ramiam miegui tikrai nenuteikia. Kol buvo vadovaujama autobusų parko valdybai, buvo strateginis veiklos planas. Jis įgyvendintas ir „finišavus“  sustota vietoje. Keletą metų regresuojame. Būtinos esminės permainos visose srityse: strateginėje veikloje, organizaciniame darbe, planavime, investicinėje veikloje ir valdyme,“  – sakė meras.
Darbo pradžia merą privertė rūpintis  toli gražu ne rajono tarybai aktualiais svarbiais šiandieniniais ir perspektyviniais darbais, bet visas pastangas skirti vėluojančių ūkinių  klausimų sprendimui. Čia reikalingas ir Tarybos palaikymas, ir geranoriškas supratimas.
„Nerasčiau argumentų gyventojams paaiškinti, kad reikia skirti lėšas iš rajono biudžeto esamų sąvartynų uždarymui, kad UAB „Jurbarko komunalininkas“ įmonė nepajėgi įgyvendinti nacionalinės atliekų tvarkymo strategijos reikalavimus.
Tam ir buvo įkurta bendra regioninė  įmonė Tauragės RATC. Iki šiol daug kas supratome, kad švaistome biudžeto lėšas būdami vieni iš šios įmonės steigėjų, tačiau tik tai leis rajono gyventojams užtikrinti optimalią rinkliavos už atliekas kainą,“ – savo mintis dėstė R. Juška.
Daugiabučių namų modernizavimui skirtų 6 mln. litų panaudojimas ir vėluojantis pasirengimas merą verčia tai laikyti vienu iš pirmaeilių darbų, planuoti kiekvieną dieną prarastam laikui kompensuoti.
Jums pateikėme kiek sutrumpintą mero ataskaitą, tačiau ji, pasak rajono vadovo, atspindi realybę.
Po mero kalbos į tribūną buvo pakviestas administracijos direktorius Jonas Bučinskas, kuriam buvo užduotas klausimas, kodėl visi šie mero išvardinti darbai neatlikti arba atliekami labai lėtai?
Jonas Bučinskas tarybos narius ir susirinkusius seniūnus bei savivaldybės darbuotojus bandė nuraminti, kad visi darbai  atliekami gerai ir greitai, ir pridūrė, kad ne veltui jis jau seniai vadinamas „greitjoniu“.