Svarbi informacija nėščiosioms: jei maistui naudojate šulinio vandenį - kreipkitės dėl tyrimų

Svarbi informacija. Nuo 2023 m. lapkričio 1 dienos nėščioji ar kūdikio iki 6 mėnesių amžiaus tėvai (globėjai) ar jų įgalioti asmenys turi tiesiogiai kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) dėl geriamojo vandens užterštumo nitratais ir nitritais tyrimų, jeigu maistui vartoja individualių šachtinių šulinių ar seklesnių negu 50 m gylio gręžinių geriamąjį vandenį.

Nėščioji, asmuo, auginantis kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, ar jų įgaliotas asmuo NVSC turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus:   1) gręžinio paso kopiją (jeigu gręžinys registruotas Žemės gelmių registre);   2) nėščiosios / asmens, auginančio kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, įgaliojimo pateikti šį prašymą ir gauti visą informaciją, susijusią su geriamojo vandens nitritų ir nitratų tyrimais, kopiją (jei teikia įgaliotas asmuo);   3) dokumento, patvirtinančio nėštumą / kūdikio tapatybę ir amžių, kopiją;   4) pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymas teikiamas paštu).

NVSC specialistai organizuos vandens tyrimą, įvertins šachtinio šulinio ar gręžinio aplinką ir kartu su informacija apie nitritų ir nitratų koncentracijas geriamajame vandenyje pateiks informaciją apie apsinuodijimo nitratais ir nitritais prevenciją, pateiks ir rekomendacijas dėl šachtinio šulinio ar gręžinio priežiūros.

Pasiteirauti papildomai galima telefonu +370 5 264 9676, el. paštu info@nvsc.lt arba atvykus į NVSC teritorinį padalinį, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys.

Daugiau informacijos ir prašymo formą rasite:  https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-saugos-uztikrinimas/suliniu-vandens-tyrimai-del-nitritu-nitratu

Ką svarbu žinoti apie nitratus ir nitritus

Nitratus ir nitritus galima suskirstyti į neorganinius ir organinius pagal jų cheminę struktūrą. Neorganiniai nitratai (NO3–) ir nitritai (NO2–) yra vandenyje tirpūs, kelia didesnį pavojų žmogaus sveikatai, be to, jų gali pasigaminti žmogaus organizme veikiant fermentams.

Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis dirvožemyje ar vandenyje yra azoto turinčios medžiagos, patenkančios su trąšomis, mėšlu, nuotekomis ir pan. Šios medžiagos veikiamos mikroorganizmų virsta amoniaku, kuris oksiduojasi į nitritus, o pastarieji į nitratus.Požeminiame ar paviršiniame vandenyje nitratų paprastai randama daugiau negu nitritų dėl pastarųjų virsmo į nitratus. Pavojų sveikatai kelia nitritai, dėl biologinių procesų žmogaus organizme jų papildomai susidaro iš gaunamų su maistu ar vandeniu nitratų.Nitratai ir nitritai su kritulių vandeniu iš dirvožemio lengvai migruoja į požeminį vandenį. Didelės šių medžiagų koncentracijos dažniau randamos negiliame požeminiame vandenyje (šachtinių šulinių) žemės ūkio paskirties vietovėse, kuriose yra santykinai didelių azoto junginių šaltinių.Suaugę žmonės didžiąją dalį šių junginių gauna su maistu (daugiausia su daržovėmis), o maitinamų pieno mišiniais kūdikiai – su užterštu geriamuoju vandeniu, naudojamu pieno mišiniams namuose paruošti.Nitratų ir nitritų gali pasigaminti pačiame žmogaus organizme kai kurių susirgimų atvejais (pvz., gastroenteritas su vėmimu ir viduriavimu). Todėl svarbu, kad iš buteliuko maitinamiems kūdikiams skirtas vanduo būtų ir mikrobiologiškai saugus.

Nėščiosios, vaisius yra jautresni šių medžiagų toksiškumui ypač artėjant 30-ajai nėštumo savaitei. Nėštumo metu reikšmingai padidėja deguonies poreikis, methemoglobinas nuolat gaminamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, tačiau jo lygis išlieka mažas, nes fermentai skaido methemoglobiną. Su maistu ar vandeniu gaunami nitratai ir nitritai padidina methemoglobino susidarymą, o organizmo gebėjimo suskaidyti susidarantį methemoglobiną gali nepakakti.Jaunesniems nei 4 mėnesių kūdikiams, kurie maitinami pieno mišiniais, praskiestais užterštu vandeniu kyla didžiausia sveikatos pakenkimo rizika.

Aukštas kūdikio virškinimo trakto šarmingumas (didelis pH) skatina bakterijų, kurios nitratus paverčia nitritais, augimą, dėl to kūdikio organizme susidaro daugiau nitritų, kurie jungiasi su eritrocituose esančiu hemoglobinu ir susiformuoja hemoglobino darinys, vadinamas methemoglobinu, kuris negali prisijungti ir pernešti deguonies į audinius, todėl mažėja kraujo prisotinimas deguonimi, vystosi cianozė. Padėtį blogina ir tai, kad nurodyto amžiaus  kūdikių didelė hemoglobino dalis yra vaisiaus hemoglobinas, dėl to nitritai lengviau jungiasi prie hemoglobino, kai kurių fermentų, atsakingų už methemoglobino skaidymą aktyvumas kūdikių organizme yra perpus mažesnis negu suaugusių žmonių.Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, jų negalima pašalinti virinimu, buitiniais vandens filtrais. Atkreiptinas dėmesys, kad ilgai virinant vandenį, nitratų koncentracija jame gali padidėti (dėl nugaravimo). Todėl užvirusio vandens ilgiau virinti nereikia.Apsinuodijus šiais azoto junginiais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu atsiranda deguonies trūkumas organizmo audiniuose.

Deguonies trūkumui itin jautri yra centrinė nervų sistema, širdies raumuo, inkstai, kepenys. Labai stipriai apsinuodijus gali ištikti mirtis.Geriamajame vandenyje nitratų koncentracija negali būti didesnė nei 50 mg/l, nitritų – 0,5 mg/l.Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad, jei nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, yra apsaugoma jautriausių grupių, t. y. naujagimių ir kūdikių, kurių maitinimui (pieno mišiniams) naudojamas geriamasis vanduo, sveikata nuo neigiamo poveikio sveikatai – methemoglobinemijos. Ši koncentracija yra saugi ir kitoms gyventojų grupėms, pvz., vyresniems vaikams, suaugusiesiems, kurie ilgą laiką vartoja tokį vandenį.Jei nėra galimybės naujagimiams, kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, nėščioms moterims vartoti tinkamą geriamąjį vandenį, turi būti naudojamas patikrintas, atitinkantis reikalavimus centralizuotai tiekiamas ar fasuotas vanduo.

 Jurbarko PSPC, NVSC inf.