Susitikime su Krašto apsaugos ministerijos komanda aktyviausi buvo viešviliškiai (nuotraukos)

Rajono gyventojai nesipriešina Tauragės poligono plėtrai Jurbarko rajono teritorijoje. Nors nepatogumų ir apribojimų bus, klausimų kyla ir kils, bet didžioji dauguma gyventojų supranta, kad to reikia šalies gynybai stiprinti. Pasisakančių prieš yra, bet tokių mažuma. Taip buvo galima spręsti, išklausius rajono gyventojų pasisakymų ir klausimų trečiadienio, sausio 7-osios, pavakare Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusiame susitikime su Krašto apsaugos ministerijos komanda.

Susitikime gyventojams pristatyti Tauragės karinio poligono plėtros planai ir atsakyta į bendruomenei kilusius klausimus, kurių į susitikimą atvykusiam krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, Lietuvos kariuomenės vadui gen. Raimundui Vaikšnorui ir kitiems kariuomenės atstovams turėjo medžiotojai, miškininkai, aplinkosaugininkai, verslininkai, šauliai, o taip pat seniūnai ir savivaldybės tarybos nariai. Gyventojai labiausiai nerimauja dėl gamtos ir miškų kirtimo, domėjosi apie ekonominę naudą savivaldybei.

Nenuostabu, kad aktyviausi susitikime buvo ir daugiausia klausimų uždavė Viešvilės seniūnijos gyventojai, mat Tauragės poligonas bus plečiamas būtent šios seniūnijos teritorijoje. Klausimų svečiams turėjo ir Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius.

Susitikimą moderavo žurnalistas Aleksandras Matonis. Jame dalyvavo ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius su komanda. 

„Stipri kariuomenė yra būtina sąlyga saugiai ir atspariai valstybei. Rusijos keliamos grėsmės verčia Lietuvą sparčiai stiprinti gynybinius pajėgumus, o Tauragės poligono išplėtimas yra gyvybiškai svarbus siekiant sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos kariuomenei treniruotis ir iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją. Suprantame, kad toks sprendimas kelia klausimų vietos bendruomenėms. Džiaugiamės, kad susitikimas su gyventojais įvyko konstruktyviai – išgirdome bendruomenės nuomonę ir atsakėme į kylančius klausimus. Dialogas su bendruomenėmis mums yra prioritetas“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Kaunas.

Tauragės poligoną planuojama išplėsti 2710 ha – vien tik Jurbarko rajono teritorijoje. Tauragės rajone poligono ribos išliktų nepakitusios. Bendra poligono teritorija siektų 6398 ha. Į plėtros teritoriją patenka 1 draustinis, 1 rezervato buferinė zona ir 1 kultūros vertybių objektas. Teritorijoje privačių žemės sklypų ir gyventojų nėra.

„Lietuvos kariuomenės stiprėjimas tiesiogiai siejasi su sąlygomis treniruotis. Susitikimas su Jurbarko rajono bendruomene parodė, jog vietiniai gyventojai supranta saugumo iššūkius, o mūsų užduotis lygiagrečiai yra kuo mažiau apriboti gyventojų įprastą gyvenimą išlaikant aukštą kovinę parengtį“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras.

Poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu. Čia vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, kovinis šaudymas nevyks.

Gyventojai bus iš anksto informuojami apie pratybas – bus skelbiami grafikai ir įrengti informaciniai stendai. Kai pratybos nevyks, teritorija bus prieinama gyventojams: bus galima lankytis, grybauti, uogauti. Gyvūnų populiacijos reguliavimas nėra uždraustas – jis vyks poligono karinio viršininko nustatytu grafiku.

Sprendimai bus priimami tik po diskusijų su savivalda, toliau tęsiant diskusijas su vietos gyventojais. Galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono plėtros priims Seimas 2026 metų pavasarį.

Aplinkosauga – prioritetas

Kariniuose poligonuose galioja tie patys Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos reikalavimai kaip civilinėse teritorijose. Lietuva kartu su NATO sąjungininkais taiko griežtas aplinkosaugos priemones.

Poligone nebūtų vykdomi plyni miško kirtimai. Išplėtus poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone.

Gyvūnų populiacijos reguliavimas (medžioklė) bus leidžiama suderinus su poligono viršininku.

Nauda savivaldybėms ir gyventojams

Vyriausybė planuoja teikti maksimalią pagalbą savivaldybėms su poligonais. Kasmet bus skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto, proporcinga karinių teritorijų dydžiui. Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento. Kelių remontui ir susisiekimui su poligono teritorijomis iš KAM biudžeto bus skiriama iki 5 mln. eurų per metus. Taip pat numatomas sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimas ir investicijų pritraukimas.

Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.

Pilietinio pasipriešinimo mokymams numatoma ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui mokyklose – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų. Savivaldybėse su poligonais bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite: www.kam.lt/duk/taurages-poligonas

Jeigu gyventojai atsakymų nerado, kviečiame kreiptis el. paštu: poligonas@kam.lt

„Mūsų laiko“, Krašto apsaugos ministerijos inf.

 Plačiau apie susitikimą skaitykite laikraštyje „Mūsų laikas“.