Smalininkuose - ypatingai įamžinta L. Meškaitytės atmintis

Lidijos Meškaitytės atmintis kaip niekada gyva. Geriausias įrodymas – įgyvendintas nepaprastas smalininkiečių sumanymas. Smalininkuose, buvusio bibliotekos pastato (Nemuno g. 39) siena pasipuošė Lidijos Meškaitytės piešiniu „Viržiai“ – iš tolo traukia akį ir leidžia pasijusti tarsi didmiestyje. Darbai prie šio pastato prasidėjo rugsėjo 20 dieną, L. Meškaitytės kūrinys specialia technologija perkeltas ant pastato sienos. Menininkai darbavosi ir naktimis, ir dienomis. Vykę darbai – tai Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro projekto „Dailininkė miniatiūrininkė Lidija Meškaitytė. Atminties išsaugojimas, kūrybos įprasminimas ir tęstinumas šiandien“ sudėtinė dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jurbarko rajono savivaldybė. L. Meškaitytės piešinį „Viržiai“ ant sienos sukūrė kūrybinė studija „Gyva Grafika“ menininkai Žygimantas Amelynas ir Marius Skurpskis.

Siena ištapyta, tačiau darbas dar nėra galutinai baigtas – ant pastato sienos ilgainiui atsiras lentelė su pagrindine informacija apie kūrinio autorius.

Kaip „Mūsų laikui“ komentavo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus, menininkai sieną išdažė maždaug per savaitę, bet šiai idėjai įgyvendinti prireikė kur kas daugiau laiko – reikėjo rašyti kelis projektus. Abu rašė pats A. Griškus. Finansavimą gavo antrasis projektas, kurio sudėtinė dalis buvo ir pleneras.

Kultūros centro direktorius pasidžiaugė, kad prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo gausi smalininkiečių bendruomenė. Menininkus globojo Smalininkų technologijų ir verslo mokykla – pasirūpino jų nakvyne.

A. Griškaus vadovaujamas kultūros centras rimtai ruošiasi atmintinai datai - metams, kurie bus paskelbti Lidijos Meškaitytės metais. Planuojama parkelį prie buvusio bibliotekos pastato pavadinti šios dailininkės vardu – jau planuojami parkelio tvarkymo darbai.

Darbu Smalininkuose patenkinti ir patys „Gyva Grafika“ menininkai. „L. Meškaitytė buvo peizažistė. Įdomu tai, kad jos miniatiūros buvo atliktos pointilizmu (taškelių technika) ir yra išlikę daugiau nei 300 kūrinių. Didinant tokį darbą tūkstantį kartų, natūralu, kad atsiranda interpretacija, o ir aerozolio technika skiriasi nuo autorės naudojamos. Bet siekiamybė buvo atlikti kūrinį toje pačioje dvasioje. Labai dėkojame Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrui už pasitikėjimą ir į mūsų rankas perleidžiamą tokią atsakingą užduotį. Džiaugiamės, kad mažuose miesteliuose atsiranda sienų piešiniai ir jau kraunamės naujiems projektams“, – savo Facebook paskyroje rašė „Gyva Grafika“ menininkai.

Priminsime, kad netoli Smalininkų, Antšvenčių kaime, ant Šventosios upės kranto rymo XIX a. sodyba, kurioje gyveno akvarelinės miniatiūros meistrė Lidija Meškaitytė (1926-1993). Autentiška Mažosios Lietuvos gyventojo sodyba, skaičiuojanti antrą šimtmetį, saugo dailininkės ir jos tėvų, šiame krašte puoselėjusių lietuvybę, atminimą. 2006 m. sodyba įrašyta į LR kultūros vertybių registrą.

Savamokslės dailininkės Lidijos Meškaitytės unikalumas – miniatiūrose atvaizduoti peizažai. Dėl patirtų sužalojimų negalėdama toli keliauti dažniausiai piešdavo greta namų esančius vaizdus. Paveikslai nutapyti taip kruopščiai ir preciziškai, jog juose puikiai matomas kiekvienas medžio lapas ar žolės stiebas. Net spalvas dailininkė stengdavosi parinkti kiek įmanoma natūralesnes, artimas gamtai. Savo kūrybą – 358 miniatiūras, natiurmortus, kompozicijas, portretus dailininkė prieš mirtį testamentu dovanojo Lietuvai, dabar jos darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje.

„Mūsų laiko“ inf.