„Smalininkų sueiginis“ - naujas tradicijas kuriantis festivalis

Smalininkuose 24 d., šeštadienį, vyko dviguba šventė – tai Mažosios Lietuvos tautinių šokių festivalis „Smalininkų sueiginis“, kurį organizavo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, ir laivybos sezono pradžios paskelbimas. „Eisenos ir kitus šventės akcentus aptarėme ir derinome su šokių kolektyvu „Skalva”, jo vadovu ir šokėjais. Dėl vienų sprendimų atsakingi jie, dėl kitų aš. Kadangi vėliavos kėlimas yra bendras smalininkiečių reikalas apie kaip kuriuos akcentus kalbėjome ir su Bendruomenės centro pirmininke Vanda Stoniene, Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktoriumi Artūru Matukaičiu, seniūnaičiu Arvydu Ašmonu, seniūno pavaduotoja Akvile Bialoglovyte”, - apie šventės organizavimo ypatumus pasakojo kultūros centro direktorius Arvydas Griškus. Kadangi festivalis sutapo su laivybos sezono pradžios paskelbimu - upių reikšmė taip pat buvo akcentuojama viso renginio metu.

Šios šventės pradžia buvo išties įspūdinga – miestelio gatvėmis nuo Technologijų ir verslo mokyklos patraukė didžiulė minia šventiškai, daugiausia tautiniais rūbais pasipuošusių festivalio dalyvių. Jie, nešini savo krašto ar kolektyvo vėliavomis, aidint orkestro garsams, traukdami lietuvių liaudies dainas žygiavo senojo uosto ir pylimo link. Antrą kartą kas dveji metai vykstantis festivalis „Smalininkų sueiginis“ jau tampa gražia šio miestelio tradicija. Tradiciškai žygiuojama ant pylimo pakelti vėliavos ir sugiedoti tautinės giesmės. Iš pradžių ceremonija, pasukusi pagrindinės gatvės link, buvo pasveikinta simboliniu tapusio miesto varpo garsais. Vėliau, pasukę senojo uosto link, visi garsiais šūksniais bei plojimais buvo sveikinami ten susirinkusių smalininkiečių ir miestelio svečių bei turistų. Į jų būrį pateko ir tą dieną 40-ties metų mokyklos baigimo jubiliejų šventęs Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas su savo klasės draugais. Jie taip pat kartu su visais patraukė uosto pylimo link. Visą šią eiseną lydėjo ir būrys miestelio gyventojų. Senajame uoste eisenos dalyvius pasitiko Technologijų ir verslo mokyklos orkestras „Vingis”, vadovaujamas Vinco Almino, maršo ritmu pagyvindamas šią spalvingą eiseną. Lietuvos trispalvę iškėlė Smalininkų miestelio skautai Monika Rečiūnaitė, Tadas Reičiūnas ir Paulius Alekna. Iškėlus vėliavą ir sugiedojus Lietuvos himną, į vandenį festivalio dalyviai paleido dešimtis laivelių, į kurį kiekvienas įdėjo po savo svajonę ar norą. Nemunas jų svajones pamažu nuplukdė Baltijos link.

Sugrįžusių į Technologijų ir verslo mokyklą festivalio dalyvių ir žiūrovų laukė itin skani Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo meistro Viešvilės seniūno Valentino Kucino žuvienė, kuri, pasak kai kurių ją skanavusių, dar gardesnė buvo su specialiai šiai progai pagamintos trauktinės „Smalininkų sueiginis“ šlakeliu.

Šiek tiek pailsėję šokių kolektyvų dalyviai 16 valandą pradėjo savo pasirodymą didžiojoje mokyklos salėje. Tai buvo antroji, bet ne paskutinė festivalio dalis. Organizatorių sumanymu, kiekvienas šventėje dalyvavęs kolektyvas buvo pristatomas kartu su miesto, iš kurio yra atvykęs, vienos ar kelių upių pavadinimais. Taip laivybos sezono, o tuo pačiu ir vasaros sezono pradžia, buvo tapatinama su festivaliu ir netgi siūloma būsimą festivalį vadinti ne „sueiginiu“, bet „suplauktiniu“, mat kiekvienas upelis, įtekėdamas vis į didesnę upę, galų gale atplukdys visus į Mažosios Lietuvos kraštą – Smalininkus. Buvo labai gražu ir įdomu, kai renginio vedėja šilutiškė mokytoja, senosios lietuvininkų (šišioniškių) tarmės puoselėtoja, geriausiai ją perteikianti - Vaida Galinskienė labai gražiai ir sąmojingai visus kolektyvus pristatė Mažosios Lietuvos tarme. „Dikčion dėkui“, „flegė“ (vėliava), „tan“ (ten) ir kiti tarmiški žodžiai bei visur minkštai tariama „l“ raidė leido pasijusti, kad esame visai kitokiame krašte nei likusi, „didžioji“ Lietuvos dalis. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakus liudijo ir Smalininkų ansamblio „Skalva“ vilkėti šiam kraštui būdingi tautiniai drabužiai. Apie renginio vedėjos nuopelnus, kad ši šventė buvo tokia graži pasakoja ir Arvydas Griškus: „Negaliu teigti, kad renginio režisierius esu  vien aš.  Koncertinei daliai informaciją gerb. V. Galinskienei pateikiau aš, mes sudėliojome tematiką - nusprendėme akcentuoti Nemuną ir Mažąją Lietuvą. Būtent vedančioji viską gražiai sudėliojo”.

Pirmiausia pasirodė festivalio šeimininkai Smalininkų liaudies šokių kolektyvas „Skalva“ (vadovas Giedrius Paulauskas). Jiems akompanavo šio miestelio muzikos kapela „Smalinis (vadovas Valdas Žemaitis). Po to paskelbti ne tik festivalio, bet ir laivybos sezono pradžią buvo pakviesti Jurbarko savivaldybės meras Ričardas Juška ir mūsų rajonui atstovaujantis Seimo narys Bronius Pauža. R. Juška, sveikindamas visus gausiai susirinkusius žiūrovus bei festivalio dalyvius, linkėjo smagiai praleisti laiką, negailėti aplodismentų ir juokaudamas sakė, kad mažiausio Lietuvos miesto - Smalininkų žmonės moka labai karštai sutikti ir dar karščiau išlydėti, mat tą dieną pavėsyje oras buvo pasiekęs net iki 32 laipsnius karščio. Bronius Pauža sakė šiame festivalyje dalyvaujantis jau antrą kartą – pirmasis prieš dvejetą metų organizuotas „Smalininkų sueiginis“ jam taip patiko, kad nepagailėjo laiko atvykti ir šiemet.

Po to į sceną vieni po kitų lipo šokėjai iš įvairių Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Veliuonos ir Jurbarko. Iš Marijampolės atvyko „Jotvingis“ - Šešupės krašto šokėjams vadovauja Alina Kvietkauskienė. Pirmiausia, pagerbdami Mažąją Lietuvą, jie sušoko šio krašto šokį „Gumbinė“. Po jų pasirodę netolimi kaimynai veliuoniečiai, kaip juos pristatė renginio vedėja „aukštaičiai, mėgstantys pasididžiuoti, šiais metais pagavę „aukso paukštę už uodegos”, jau švęsiantys 50 m. jubiliejų“. Jų vadovė - Adelė Baublienė. Su savimi „Veliuoniečiai” atsivežė ir kapelą, kuriai vadovauja Jadvyga Žemliauskienė.

Iš šiaurės, pasak vedėjos, atvyko žiemgalių genties palikuonys – Joniškio šokių kolektyvas „Ievaras“ (vadovas Vitoldas Krajinš). Iš pietų, Dzūkijos sostinės Alytaus, poniškus valsus šoko ansamblis „Miestelėnai“ (vadovas Vidmantas Ežerskis). Jie išsiskyrė iš viso festivalio būrio ir apranga, sukurta pagal tarpukario Lietuvos madą, ir pasirinktų šokių stiliumi – du valsai buvo sušokti skambant Antano Šabaniausko dainoms. 45 m. jubiliejų atšventęs vyresnių žmonių liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“ (vadovė Ernesta Pabrėžaitė) taip pat pradžiugino valsais ir polkomis. Vėliau į sceną lipo ir žiūrovus linksmino jau keturis dešimtmečius skaičiuojantis Jurbarko tautinių šokių kolektyvas „Mituva“ (vadovas G. Paulauskas), Kretingos „Toncius” (vadovas Andrius Razmus), Kauno „Ratelinis” (vadovė Margarita Tamkevičiūtė), atsivežęs dar ir savo kapelą, taip pat „Ratelinio” vardu pavadintą.

Pasibaigus koncertui kiekvienas dalyvis buvo apdovanotas organizatorių įsteigtais medaliais. Na, o šokių kolektyvai, negailėdami šiltų žodžių pagrindiniam šio festivalio organizatoriui Arvydui Griškui, įteikė jam savo atsivežtas dovanas. Vėliau šventė persikėlė į kitas erdves – buvo diskutuojama, bendraujama, šokama ir dainuojama iki pat vėlyvo vakaro.

Antrasis „Smalininkų sueiginis“ visiems - tiek jį žiūrėjusiems, tiek ir jame tiesiogiai dalyvavusiems paliko labai gerą įspūdį. Ypač visus žavėjo šventinė eisena, didingas varpo gaudimas, itin graži panemunės gamta, švarios miesto gatvės. Aišku, ir puikiai suorganizuota festivalio dienotvarkė. Džiugu, kad ne tik metų metus gyvuojančios, bet ir naujai kuriamos tradicijos pagyvina miestelio gyvenimą ir buria bendruomenę kartu kažką bendro nuveikti. Reikia tikėtis, kad tie, kurie šiais metais tik mojavo žygiuojantiems pro langus, iš balkonų ar stovėdami pakelėje, kito festivalio metu patys prisijungs prie eisenos – juk tai taip smagu.

Mažosios Lietuvos kultūros centro direktorius Arvydas Griškus, kalbėdamas apie festivalį, nepamiršo padėkoti visiems, prie jo prisidėjusiems: „Šis renginys bendras mums visiems. Daug pastangų įdėjo seniūnija, tvarkydama aplinką, atskiri žmones, laukdami šventės susitvarkė savo kiemus ir ne tik... Didžiuojuosi, kad dirbu krašte, kur abi bendruomenės žino ko nori ir visados aktyviai įvairiapusiškai palaiko, padeda  renginiuose ir sprendžiant bet kokias kultūros centro problemas (turiu galvoje ir Viešvilę).

Džiaugiuosi kultūros centro kolektyvo  meno vadovo Valdo Žemaičio, garso operatoriaus Sauliaus Šmuilaičio pagalba. Pas mus dirbantys žmonės Daiva Babilienė, Antanas Martišauskas geranoriškai padėjo pasiruošti šventei. Dėkoju „Skalvos” kolektyvui už tai, kad nori ir gali patys daug prisidėti prie šventės ir, aišku, dėkoju Vadovui Giedriui Paulauskui bei TVM direktorei Inai Budrienei už suteiktas patalpas ir itin geranorišką pagalbą. Savo skaniu maistu prie šventės prisidėjo Smalininkų gaspadinės”.

Šventės rėmėjai - Lietuvos kultūros taryba ir Jurbarko savivaldybė.