Smalininkų oro kadetų mokyklos idėja tiki ir karinių oro pajėgų vadas, ir karo istorikas

Oro kadetų mokyklos Smalininkuose skeptikai turėtų pritilti. Įkurti tokią mokyklą nedideliame Jurbarko rajono mieste nėra iš fantastikos srities. Gegužės 24 dienos rajono savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto posėdyje tarybos nariams tvirtą nusiteikimą prisidėti prie tokios mokyklos kūrimo išsakė Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, kartu su Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktoriumi Artūru Matukaičiu pristatę tokios įstaigos koncepciją, pateikę savo pasiūlymus bei planus, kas planuojama nuveikti. Dar daugiau optimizmo idėjos šalininkams gali suteikti „Mūsų laiko“ atskirai pakalbintas Lietuvos karo istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, kuris yra tvirtai įsitikinęs, kad idėja kurti Oro kadetų mokyklą Smalininkuose yra geras bandymas, kuris gali pavykti, jei yra vietinė iniciatyva, motyvacija ir palaikymas.

KOP vadas patvirtino siekius

Gegužės 24 dienos nuotoliniame posėdyje dalyvavęs pats KOP vadas D. Guzas rajono vadovybei ir tarybos nariams patvirtino, jog karinės oro pajėgos yra suinteresuotos tokios mokyklos koncepcijos ir pačios mokyklos steigimu bei tai, kad yra daug norinčių prie tos mokyklos kūrimo prisidėti. Smalininkai pasirinkti kaip natūrali seka bendradarbiavimo, kuris su tenykšte mokykla trunka beveik 10 metų. „Norisi, kad bendradarbiavimas nenutrūktų, bet pereitume į aukštesnį lygmenį“, – sakė KOP vadas. Jis priminė, kad Lietuva viena pirmųjų kūrė tokias kadetų mokyklas (jau XVIII amžiuje), kuriose mokėsi 12-19 metų amžiaus vaikai.

Dabartinės Oro kadetų mokyklos koncepcija yra tokia: mokiniai mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, papildant specializuotomis programomis, tokiomis, kaip įvairios stovyklos, nepamokinė veikla ir kt. Šie ugdytiniai neturės jokių įsipareigojimų kariuomenei, bet įgis lengvatas stojant į karines aukštąsias mokyklas. Anot KOP vado, tokioje mokykloje vaikai mokytųsi pilietiškumo, nes būtent pilietiškumo mokykloms ir trūksta. Lietuvoje kol kas veikia dvi kadetų mokyklos – Kauno generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Pulkininko įsivaizdavimu, kadangi šios mokyklos statusas būtų regioninis, steigėjas turėtų būti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o visos ūkinės problemos, infrastruktūra ir pan. gultų ant rajono savivaldybės pečių. KOP prisidėtų skirdama instruktorius ir visą pagalbą, kuri susijusi su užklasine veikla, stovyklomis ir pan. Mokykla turėtų būtų taip pat finansuojama iš kelių šaltinių, tarp kurių – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė negalėtų būti finansiniu rėmėju, bet Lietuvos šaulių sąjunga turi teisę remti – šios sąjungos vadas mato visas galimybes ir norą prie tos mokyklos steigimo prisidėti.

Mokyklos direktoriaus siūlymas

Savo koncepciją ir viziją, kokia turėtų būti ši kadetų mokykla, pristatė ir Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktorius Artūras Matukaitis, šios idėjos entuziastas, pabrėžęs, kad ne apie aerodromus galvojama, kaip kad klaidingai mano kai kurie tarybos nariai. Tai bus pilietiškumo mokykla – mokys drausmės, atsakomybės ir supratimo apie aviaciją. Juo labiau, kad Smalininkuose yra visa reikalinga švietimo bazė – stadionas, bendrabutis, mokykla. Be to, šalia Technologijų ir verslo mokykla, su kuria taip pat galima pagalvoti apie profesinį lygį – ruošti su aviacija susijusias specialybes. A. Matukaitis pripažįsta, kad ši mokykla gali pritraukti mokinių ir iš kitų rajono mokyklų. „Vietinių vaikų neužteks, mat jų mažėja, jaunos šeimos nesikuria, tad nereikia puoselėti iliuzijų“, – sakė jis. Direktorius siūlė nuo rugsėjo 1 dienos pabandyti sukurti visos dienos mokyklos, kuri atspindėtų kadetų mokyklos, profilį – tai būtų bendro ugdymo programa, namų darbai, o po to neformalus ugdymas. Tokia mokykla galėtų pradėti veikti, anot A. Matukaičio, po 2-3 metų – tiek užtruktų išspręsti ne vien tik teisinius klausimus, bet ir paruošti ugdymo aplinką. Pasak D. Guzo, mokyklos atidarymo laikas priklausytų nuo pirmų žingsnių sėkmės. Nuotoliniame susitikime įvardinta gegužės 31 diena, kuomet susirinks visi suinteresuotieji Smalininkų oro kadetų mokyklos steigimu. Ne tik KOP, rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai – planuojama pakviesti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovus.

Karo istorikas idėją sveikina

Dar daugiau optimizmo oro kadetų Smalininkuose idėjos iniciatoriams ir šalininkams suteikia Lietuvos karo istoriko Valdo Rakučio žodžiai. Jis tokiai idėjai pritaria, sveikina ir nemano, kad tai utopija ar kūrinys iš fantastikos srities. „Tai yra geras bandymas, kuris yra realiai pasiekiamas“, – sako jis, tikintis, kad, tai gali būti sėkminga mokykla. „Jei motyvacija ims viršų, o KOP vadas kaip tik akcentuoja vietinių žmonių motyvaciją, gali pavykti. Jei pavyks suburti aktyvių žmonių branduoliuką, kuris, kiek žinau, jau yra, viskas pavyks“, – mano istorikas, pateikęs išsamų vaizdą apie tai, kada Lietuvoje ir kokiu tikslu buvo kuriamos tokios mokyklos. Į keletą kausimų jis atsako ir „Mūsų laiko“ skaitytojams.

Kur susikūrė pirmosios kadetų mokyklos Lietuvoje bei kas ir kokiu tikslu jas kūrė?

Pirmosios kadetų mokyklos Lietuvoje atsirado XVIII amžiuje. Jos buvo skirtingos, ir skirtingi žmonės jas steigė. Pirmoji Lietuvai skirta kadetų mokykla įsteigta Liunevilyje, Lotaringijoje, dabartinėje Prancūzijos teritorijoje. Stanislovas Leščinskis, valdovas, kurį išrinko, bet kaimynai neleido jam viešpatauti (LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius), tapo Prancūzijos karaliaus uošviu ir jam pavedė valdyti Lotaringiją. Tame Liunevilyje jis įsteigė tokią mokyklą ir skyrė finansavimą Lietuvos ir Lenkijos vaikams. Kitos kadetų mokyklos buvo steigiamos privačiose Radvilų valdose ir jos buvo skirtos paruošti artileristus ir inžinierius, nes reikėjo tokių specialistų.

Pati sėkmingiausia kadetų mokykla įkurta 1765 metais Varšuvoje. Valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio rūpesčiu įkurta, ji buvo skirta Lenkijos ir Lietuvos vaikams bei išlaikoma iš Lenkijos bei Lietuvos biudžeto. Tai buvo sėkminga jungtinė mokykla, egzistavusi iki pat Abiejų tautų respublikos gyvavimo 1795 metais. Šiai mokyklai valstybė skyrė daug dėmesio ir pinigų. Čia pritaikė pažangias pedagogikos sistemas, ypatingus mokymo metodus. Visi, baigę tą mokyklą, tapo didžiomis asmenybėmis. Tadas Kosciuška taip pat buvo vienas iš pirmųjų kadetų. Ir Jokūbas Jasinskis... Visa Lenkijos karo mokyklos sistema savo pirmtake laiko būtent šią mokyklą.

Kodėl steigė tokias mokyklas? Tikslas buvo perauklėti tautą ar turėti sveiką jos dalį. Tokios mokyklos paruošė labai ypatingus piliečius – aukštos motyvacijos, idealistus ir profesiškai gerai pasirengusius. Tokie kadetai padėdavo valstybei palaikyti sveiką dvasią ir sveiką mintį. Ką priimti į šią mokyklą, tada spręsdavo valdovas. Stengdavosi priimti ir neturtingus vaikus, nes Tadas Kosciuška (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius ir generolas) buvo labai neturtingas, bet labai aukštos motyvacijos. Tad buvo stengtasi išlaikyti balansą.

Mokyklos ruošdavo pilietiškius asmenis, kuriuos į kitą klasę perkeldavo tik tada, kai išlaikydavo egzaminus. Tik pačioje paskutinėje klasėje mokiniai galėjo rinktis – teisę arba karybą. Pirmosiose klasėse didelis dėmesys buvo skiriamos kalboms – tokiu būdu keturiomis kalbomis jie jau galėjo vadovėlius skaityti.

Svarbus buvo ideologinis parengimas, lavinamas garbės jausmas, teisingumas ir pasišventimas bendram reikalui. Kodeksas sudarytas vaikams – jei prasikalsdavo, baltas kelnes turėjo nešioti ar medinį kardą. Tokius ženklus, kad vaikams būtų aišku, kas gerai, o kas blogai. Kai baigdavo tą mokyklą, įrašydavo jų vardus į tam tikras lentas – jei sėkmingai mokėsi – į auksinę lentą, jei vidutiniškai – į sidabrinę, varinę. Tuos, kurie suteršdavo vardą, į juodą lentą įrašydavo. Yra žinoma, kad net karininko laipsnio nesuteikdavo, jei jo pavardė toje lentoje įrašyta būdavo – bajorui tai buvo baisi gėda.

Kaip manote, ar reikia mokyklos, kuri ugdytų patriotiškumą. Ar nėra taip, kad geriausios patriotiškumo pamokos – įdomios Lietuvos istorijos pamokos.

Patriotiškumo skatinimo metodai yra įvairūs. Kaip senas skautas pasakysiu, kad daugiausiai pasiekiama ne per pamokas, o per žygius, naktinius pasakojimus prie laužo... Mokyklos vadovybė turi įvairių tų metodų parinkti – ne tik kalbėjimas ar stovėjimas rikiuotėje. Šioje mokykloje būtų ugdomas ne tik patriotiškumas, bet suteikiamas ir techninis išsilavinimas. Ta mokykla turėtų ruošti techninės pakraipos žmones. Turi būti skatintinas praktinis pasirengimas, nes tai labai svarbu aviacijoje – kad patys išmoktų konstruoti lėktuvus, studijuotų elektroniką. To Lietuvai labai reikia. Jei Smalininkų mokyklai gerai seksis, visam regionui bus privalumas, nes bus techniškai paruošti žmonės ir jie galės ten dirbti. Ir pagrindinis dalykas yra išmokyti žmones dirbti komandoje – išmokius tinkamai atlikti savo pareigas, dirbti komandoje, atsiranda didelė pridėtinė vertė. Jei pavyks tokius dalykus įdiegti, turėsime proveržį. Jau po kokių 10-15 metų reikia tikėtis rezultato. Greito rezultato nebus.

Vadinasi, idėja įkurti tokią mokyklą Smalininkuose nėra iš fantastikos srities. Ji pasiekiama?

Visiškai įmanoma. Toks Bronius Oškinis, sklandytuvų entuziastas, sukūrė didžiulę komandą, kuri kažkada Nidoje atidarė sklandymo mokyklą, kurioje buvo paruošta daug aviacijos žmonių. Viskas padaroma. Laikai dabar nei geresni, nei blogesni. Be to, atsiranda tarptautinis bendradarbiavimas, nes kadetų mokyklos ar panašaus profilio įstaigos yra linkusios viena kitą paremti. Ši mokykla pagalbos, bent jau pradiniame etape, turi sulaukti. Kad tik rajonas palaikytų ir tų skeptikų nebūtų per daug (šypsosi). Teko stebėti Klaipėdos jūrų kadetų atsiradimą – buvau iniciatyvinės grupės vadovas. Tai mokyklai pirmieji dveji metai buvo sunkūs – kolektyvas nesusiformavęs, tėvai nepatenkinti. Bet viskas susitvarkė. Svarbu suburti komandą, kuri iškęstų sunkius metus, nepalūžtų, o paskui viskas įsisiūbuoja. Šiais laikais esmė yra vietoje, kur bus įkurta, o žmonėse.