Skaudi netektis: mirė atsargos pulkininkas Česlovas Šlėgaitis

Jurbarko krašto bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Mirė kraštietis atsargos pulkininkas Česlovas Šlėgaitis. 

Su giliu liūdesiu šią žinią pranešė Č. Šlėgaičio artimieji. „Mielas Tėtukai, šiandien netekome Tavęs, bet mūsų širdyse Tu visada liksi gyvas.Tu buvai žmogus, kuris daug nusipelnė ne tik savo šeimai, bet ir Lietuvai – atkuriant mūsų Nepriklausomybę, kuriant kariuomenę, stiprinant mūsų valstybės pagrindus. Mes didžiavomės Tavo pasiryžimu ir drąsa tarnauti Tėvynei.Tačiau dar labiau – didžiavomės Tavimi kaip Tėčiu. Tu mus auginai, ugdei, mokėjai parodyti, kas yra teisingumas, atsakomybė ir meilė. Tu buvai mūsų pavyzdys kiekviename žingsnyje – savo darbais, savo gyvenimu ir širdimi. Mes visada prisiminsime Tave su meile ir dėkingumu. Tu buvai ir liksi mūsų pasididžiavimas, mūsų atrama ir mūsų šviesa“, – šiuos žodžius tėčiui skyrė dukra Vilma.

Č. Šlėgaitis gimė 1959 m balandžio 1 dieną Jurbarko raj. Smukučių kaime, tremtinės Anelės Šlėgaitienės ir politinio kalinio Konstantino Šlėgaičio šeimoje.

1977 metais baigė tuometinę Jurbarko 1-ąją vidurinę mokyklą, 1978 metais – Kauno 23-ąją technikos mokyklą. 1978–1980 metais buvo pašauktas privalomai karinei tarnybai mechanizuotų pėstininkų dalinyje Borisove, vėliau – drausmės batalione Minske, Baltarusijoje.

Iki 1990 metų dirbo įvairius darbus: 1980–1982 metais – Kauno SRT Apdailos darbų valdyboje meistru, 1983 metais – Kauno Profesionalioje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu-skyrininku, 1983–1984 metais – Jurbarko Melioracijos  statybos montavimo valdyboje – betonuotoju, 1984–1985 metais – Jurbarko rajono kino direkcijoje kino mechaniku, 1985–1990 metais – Gamybinio susivienijimo „Vilma“ Jurbarko filiale inžinieriumi-technologu, komplektuotoju-ekspeditoriumi, komplektuotoju-sandėlininku.

Atkūrus Nepriklausomybę, 1990 metais, Č. Šlėgaitis aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje Jurbarko krašte, 1990 metų rudenį buvo priimtas į KAD Pasienio apsaugos tarnybos Jurbarko rajono pasienio patrulinės tarnybos baro pamainos viršininko pareigas, 1991 metais – SKAT Marijampolės rinktinės Jurbarko kuopos vadu, 1991 metų rudenį pervestas tarnauti į „Geležinio Vilko“ mokomojo junginio naujai kuriamą greito reagavimo vienetą Jurbarke – būrio vado, vėliau kuopos vado pareigas.

Šio vieneto pagrindu 1992 metų pavasarį sukurtas Tauragės Motodesantinis batalionas, kuriame Č. Šlėgaitis pradėjo eiti bataliono štabo viršininko pareigas, nuo 1994 iki 1996 metų – bataliono vado pareigas.

1994 metais baigė Vroclavo (Lenkija) aukštosios karo mokyklos dalinių vadų kursus. 1996–1998 studijavo Varšuvos (Lenkija) Nacionalinėje gynybos akademijoje, kur baigė sausumos pajėgų štabo karininko magistratūros studijas.

1998 metais paskirtas į naujai kuriamos brigados „Žemaitija“ štabą, kur ėjo brigados vado, vėliau, šios brigados štabo pagrindu sukurtos Vakarų karinės apygardos vado pareigas.

2002 metais mokėsi Kanados Camp Borden karinės bazės kalbų mokykloje.

2004 metais išsiųstas su karine misija į Iraką. 2005–2009 metais, kaip gynybos atašė, tarnavo diplomatinėje misijoje Rusijos Federacijoje, Maskvoje. 2009 rudenį išleistas į atsargą pulkininko leitenanto laipsnyje.

Už tarnybą Krašto apsaugos sistemoje ne kartą buvo skatintas: LŠS ženklu „Parlamento gynėjams – už drąsą ir pasiaukojimą“ (1991), „Sausio 13–osios“ medaliu (1992), vardiniu ginklu (1993), Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležnis Vilkas“ garbės ženklu (1993), Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu (1993), Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medaliu (1995), LŠS „Šaulių žvaigždės“ medaliu (2002), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2003), KAS proginiu „Stojimo į NATO“ medaliu (2004), KAS medaliu „Už nuopelnus“ (2009), Kariuomenės vado daiktine dovana (2009), tris kartus KA ministro skatintas padėkomis.

Atsisveikinti  galėsite rugpjūčio 20 dieną nuo 11 iki 18 val.  Jurbarko konferencijų salėje adresu: Dariaus ir Girėno g. 120 A, Jurbarkas.

Rugpjūčio 21 dieną urna išnešama 12 val., Šv. Mišios Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje vyks 13 val.

Česlovas Šlėgaitis bus laidojamas Jurbarko senosiose kapinėse.

„Mūsų laiko“, Delfi inf.