Skaitytoja sunerimusi: pagrindinėje maudymvietėje pastebėjo gyvačių

Ketvirtadienio vidurdienį su „Mūsų laiko“ redakcija susisiekė išsigandusi moteris, kuri mums parašė tiesiai iš maudynių vietos. Ją, atėjusią su vaiku išsimaudyti į Jurbarko karjerą, pagrindinę maudymvietę, išgąsdino palei krantą praplaukusi gyvatė. Jos žodžiais, maždaug per valandą ji tokį vaizdą stebėjo du kartus. Moteris parašė „gyvatė“, bet nėra įsitikinusi, kad tai ne žaltys. Nespėjo įsižiūrėti, nes išsigando. Atėjo maudytis su vaikais.

Moters tvirtinimu, ir daugiau žmonių Jurbarko karjere yra matę šių roplių. "Gal įmanoma atkreipti valdininkų dėmesį į Jurbarko karjero pliažo krūmynų sutvarkymą, iš kurių jos ir išplaukia“, - mums parašė sunerimusi skaitytoja. Kaip „Mūsų laiką“ informavo nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė, reikia žinoti, kad Lietuvoje yra tik viena nuodinga gyvačių rūšis. Tai paprastoji angis. Gyvatės mėgsta pelkėtas, drėgnas vietas, paežeres, kur žolė aukšta. Šie ropliai mėgsta ir saulėtas vietas, todėl, anot pašnekovės, gyvačių prie karjero gali būti. Gyvatės paprastai nepuola. Reikia ant jų arba užminti, arba išerzinti. Jei gyvatę pamatėme, jos neliesti, neimti į rankas, neįsitikinus, kad yra žaltys.  Angis išsiskiria savo trikampe galva ir ant nugaros einančia ruda ar juoda juosta. Žaltys turi geltonus paausiukus. Visuomenės sveikatos specialistė pataria prieš sėdant į žolę, apsižiūrėti, ar nėra šių padarų. Nekišti rankų į medžių dreves ar po kokiu kelmu. Pamačius gyvatę nedaryti staigių judesių, nemosuoti rankomis, ramiai nueiti. Ji perspėja, kad gali įkąsti ir žaltys. Tik skiriasi gyvatės ir žalčio įkandimai. Jei įkanda žaltys, daug dantukų žymių lieka, o angiai būdinga dviejų dantukų žymė. Pasak J. Lapėnienės, gyvatės aplink savo buvimo vietą šliaužioja apie 60-100 metrų spinduliu, ir tose paežerėse jos gali būti. Pašnekovė pataria, jei gyvatę pastebi toje vietoje, geriau pasirinkti kitą vietą maudymuisi. Geriau pasisaugoti. Reikia ne tik miške gyvačių saugotis (patariama aukštais guminiais batais eiti), bet ir prie vandens telkinių. „Apskritai gamtoje reikia būti atsargiems“, - pataria J. Lapėnienė.

Ką daryti gyvatei įkandus

Nesiblaškyti, išlaikyti ramybę, nes nuodai pradeda veikti po 20 minučių. J. Lapėnienė atkreipė dėmesį, kad kartais gyvatė gali įkąsti, bet nuodų neįšvirkšti, nes prieš tai gal buvo pagavusi kokį graužiką ir suleidusi nuodus. Žodžiu, ne visais įkandimo atvejais angis sušvirkščia nuodus. Vis dėlto jei įkando, patartina dėti šaltą kompresą. Dažniausiai šie ropliai įkanda į galūnę – tokiu atveju nuodai negreitai paplinta po organizmą. Daug pavojingiau, kai nuodus suleidžia į kaklą ar į galvą. Jei įkando į ranką, kuo greičiau nusiimti laikrodžius, papuošalus, nes greitai ranka ištins ir nebus galima numauti. Virš įgėlimo vietos uždėti tvarstį. Jei yra galimybė, reiktų nukentėjusįjį nunešti iki automobilio arba ramiai iki jo nuvesti ir kuo skubiau gabenti į ligoninę. Gerti, valgyti nerekomenduojama. Duoti kelis gurkšnelius vandens, jei labai prašo. Į ligoninę reikėtų būtinai patekti per dvi valandas, kad suleistų priešnuodžių. Jokiu būdu negalima iščiulpti nuodų, nes gali pažeisti burnos gleivinę ir nuodai greičiau išplisti po organizmą. Jokių dezinfekcinių priemonių nenaudoti.

• Gamtininkai ramina

„Mūsų laiko“ kalbintas Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. specialistas Saulius Bartminas pataria neišsigąsti. Jei roplys turi geltonas ausytes, tai greičiausiai geltonskruotis žaltys. Bet vandeny gali plaukti ir gyvatė. Ją pamačius neišsigąsti, neliesti, tiesiog leisti ramiai plaukti.

S. Bartminas pataria daugiau laiko praleisti gamtoje, ir tada nereikės išsigąsti laukinių gyvūnų.