Šio krašto žmonių istorija - „Jurbarko apylinkių tekstuose“

Po trumpo svečių pristatymo savo programą parodyti buvo pakviesti Veliuonos gimnazistai. Apie  kalbos ir šnektos išsaugojimo svarbą renginyje kalbėjo Daiva Vaišnienė: „Jurbarke esu jau ne pirmąjį kartą. Mokiausi Eržvilko vidurinėje mokykloje. Tada jau klausiausi ir girdėjau, kaip skiriasi mūsų šnekta. Ir vėliau, jau dirbdama mokslinį darbą, radau tą ribą, jas skiriančią, – tai Šaltuonos upė. Iki šiol ta riba yra gyva. Žmonės vaikšto į tą pačią mokyklą, į tą pačią parapiją, bet kalba jau kita šnekta. Gyvenimas, kai kalbama skirtingai vos už keleto kilometrų, ir lemia jaunų žmonių domėjimąsi, kodėl taip yra. Broliai Juškos – vieni iš pačių garsiausių kalbos tyrinėtojų ir rinkėjų. Tuo metu, kai niekas nesidomėjo mūsų kalba ir papročiais, galbūt tik keletas užsieniečių, jie rinko ir užrašė lietuvišką tautosaką, papročius. Galiu pasakyti, kad ir šiandien jų darbai ne mažiau svarūs. Tikiuosi, kad jauniems žmonėms bus svarbu, kas yra jų prigimtis, kad suvoktume, kodėl mes esame lietuviai, piliečiai“.

Pristatydama knygą „Jurbarko apylinkių tekstai“ dr. Vilija Sakalauskienė papasakojo kaip buvo rinkta medžiaga. „Tekstai pateikti iš Paulių, Stakių, Gudžiūnų, Greičių, Raudonėnų, Mikutaičių I, Vadžgirio kaimų. Kodėl būtent iš šitų kaimų? Na, pirmiausia ieškojome išlikusių tekstų Lietuvių kalbos instituto archyvuose. Pirmiausia iššifravom šitų kaimų įrašus, pirmieji užfiksuoti 1961 m., kiti 1997 m., o 2011 m. jau mano pačios įrašyti pasakojimai. Tuos pasakotojus laikau savo knygos bendraautoriais, nes be jų nebūtų ir knygos. Taip pat esu dėkinga vadžgiriečiui Egidijui Giedraičiui, jo fotografijos labai pagyvina knygą“, - pasakojo V. Sakalauskienė. 

Knyga priklauso „Tarmių tekstyno“ serijai, kartu pridėta kompaktinė plokštelė leidžia gyvai pasiklausyti kiekvieno pasakotojo. Tai labai palengvina knygos skaitymą, nes tekstai užrašyti išsamia dialektologine transkripcija. Pratarmėje Vilija Sakalauskienė aptaria savitą krašto tradicinę kultūrą ir šnektos, kuri laikoma pereinamąja tarp žemaičių dūnininkų ir vakarų aukštaičių kauniškių, ypatybes. Pasakojimuose ir prisiminimuose atsispindi šio krašto žmonių istorija, buitis, papročiai ir tradicijos, šventės, kasdieniai darbai, šeimos narių, giminaičių ir kaimynų santykiai, kaimo reikalai, vaikystės ir jaunystės prisiminimai. Knygoje pateikiami tekstai iš vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies, esančios dešinėje Nemuno pusėje, t. y. iš kelių Jurbarko rajono kaimų.

Knygoje rašoma, jog „Jurbarko apylinkių tekstai“ ir kompaktinė plokštelė bus naudinga įvairių sričių mokslininkams, dėstytojams, studentams, mokytojams, moksleiviams ir visiems, kurie domisi lietuvių kalbos tarmėmis.

Susitikime dr. Vilija Sakalauskienė taip pat pranešė gerą naujieną - jau baigiamas rengti jurbarkiečių šnektos leksikos žodynas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė susirinkusius nudžiugino, kad „Tarmių tekstyno“ serijai yra ruošiami ir kitos mūsų rajonui priklausančios šnektos - senųjų Mažosios Lietuvos gyventojų tekstai. Ji itin svarbi tuo, kad šia šnekta kalbėjusių žmonių Smalininkų ir Viešvilės apylinkėse liko tik keletas.

Pristatytoji knyga – tai dar vienas jurbarkiečių šnektą įamžinęs dokumentas, vertingas moksliniu požiūriu ir reikalingas kiekvienam savo kraštą mylinčiam žmogui.