Šiandien vyks neeilinis tarybos posėdis: paaiškės, ar R. Bastys bus atleistas iš rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų

Šiandien, lapkričio 10 dieną, 15 val.,  vyks neeilinis tarybos posėdis, kuriame ir bus svarstomas klausimas dėl Raimundo Basčio atleidimo iš rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Posėdis bus tiesiogiai transliuojamas Savivaldybės interneto svetainėje www.jurbarkas.lt bei „YouTube“ paskyroje. Savivaldybės administracijos direktorius R. Bastys, „Mūsų laiko“ pakalbintas spalio 28 dieną, tikino posėdyje atsakysiantis į tarybos narių klausimus ir paklusiantis jų, savo darbdavių, valiai. Vis dėlto, jis teigė nesutinkantis su tarybos narių jam išreikštais kaltinimais dėl aplaidumo ir patirtų nuostolių. 

Spalio 27 dieną savivaldybės merui Skirmantui Mockevičiui įteiktas 15 savivaldybės tarybos narių pasirašytas raštas, kuriame jie reiškia nepasitikėjimą R. Basčiu, ragindami sušaukti neeilinį tarybos posėdį, kuriame būtų sprendžiamas šio asmens atleidimo iš administracijos direktoriaus pareigų klausimas.

 Minėtame rašte rašoma, kad dėl rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Basčio negebėjimo tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbą, nekompetencijos bei aplaidumo, rajono savivaldybė ne kartą galimai yra patyrusi finansinių nuostolių, o įgyvendinant vieną iš projektų – naftos produktais užterštos teritorijos, esančios Būtrimų kaime, Girdžių seniūnijoje, tvarkymą, patyrė didžiulę reputacinę bei finansinę žalą. Rašte teigiama, kad R. Bastys nesugebėjo sėkmingai įgyvendinti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos renovacijos, autobusų stoties statybos darbų pirkimo procedūros. Priekaištaujama, kad direktorius nevykdo tarybos narių pavedimų, nekreipia dėmesio į jų pastabas.

Tame pačiame rašte rašoma, kad nepasitikėjimą pareiškusieji tarybos nariai jaučia atsakomybę už rajono savivaldybės biudžeto lėšų teisingą ir teisėtą panaudojimą, todėl, remdamiesi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 3 dalimi, reiškia administracijos direktoriui R. Basčiui nepasitikėjimą bei ragina pavesti savivaldybės administracijai parengti tarybos sprendimo projektą dėl R. Basčio atleidimo iš pareigų, praradus tarybos narių pasitikėjimą ir sušaukti neeilinį tarybos posėdį.

15 pasirašiusių tarybos narių –Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei „Vardan Lietuvos“ frakcijų atstovai ir pavieniai tarybos nariai. Parašus padėjo visi TS-LKD frakcijos nariai – Daivaras Rybakovas, Gražvydas Ažna, Audronė Kurienė, Egidijus Giedraitis ir Arūnas Samys, trys Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – Donatas Jackis, Kęstutis Naujokas ir Raimundas Jovarauskas, trys Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai –Gvidas Byčius, Remigijus Brazaitis ir Vidmantas Juzėnas, trys „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai – Algirdas Gudaitis, Genė Gudaitienė ir Liudmila Norkaitienė. Tarp pasirašiusiųjų – ir jokiai frakcijai nepriklausanti Inga Molevaitė, į tarybą išrinkta Socialdemokratų darbo partijos (dabar Lietuvos regionų partija) sąraše.

Priminsime, kad R. Bastį, tuo metu dar nepartinį, į administracijos direktoriaus pareigas 2019 metų rudenį pasiūlė Jurbarko socialdemokratai, į šios partijos gretas R. Bastys vėliau ir įsijungė. Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas R. Bastys eina nuo 2019 metų spalio 17 dienos.

Pasiruošęs išeiti į pensiją

Savivaldybės administracijos direktorius R. Bastys, „Mūsų laiko“ pakalbintas spalio 28 dieną, tikino posėdyje atsakysiantis į tarybos narių klausimus ir paklusiantis jų, savo darbdavių, valiai. Vis dėlto, jis teigė nesutinkantis su minėtame rašte išreikštais kaltinimais dėl aplaidumo ir patirtų nuostolių. Jo teigimu, rašte surašyti kaltinimai yra „abstrakčios frazės“, skambančios panašiai, kaip „aš baisiai negražus“ arba „jūs labai gerai atrodote“. R. Bastys sakė tikintis, kad tarybos nariai neeiliniame posėdyje savo kaltinimus konkretizuos. Jis pats teigė manantis, kad A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos pastato renovacija buvusi sėkminga, mat šiam objektui tvarkyti iš rajono biudžeto tereikėjo skirti tik apie 350 tūkst. Eur. Savivaldybė, įgyvendindama projektą, pasinaudojo Vyriausybės skirtais „kovidiniais“ pinigais, kurie nebuvo iš anksto planuoti, o juos reikėjo skubiai įsisavinti. Ne viską pavyko padaryti, todėl dalį sumos teko grąžinti, o likusius darbus apmokėti rajono biudžeto lėšomis. „Už 350 tūkst. Eur šio objekto nebūtume sutvarkę“, – tikino R. Bastys, kuris pridūrė jau žinantis, ką veiks nebūdamas administracijos direktoriumi. „Laukia valstybės pensija“, – šypsojosi pašnekovas, leisdamas suprasti, kad jei ne šis atsarginis planas, į administracijos direktoriaus postą nebūtų kandidatavęs.

Pirmasis bandymas nuversti nepavyko

Tai jau ne pirmas savivaldybės tarybos narių bandymas atleisti R. Bastį iš administracijos direktoriaus pareigų. Priminsime, kad 2021 m. sausio 18 d. savivaldybėje buvo užregistruotas devynių rajono tarybos narių pasirašytas raštas, kuriuo išreikštas nepasitikėjimą R. Basčiu. Tuomet šis klausimas į rajono tarybos posėdžio darbotvarkę nebuvo įrašytas, o atleidimo iš administracijos direktoriaus pareigų klausimas taryboje nebuvo svarstomas. Mat paaiškėjo, kad tarybos nariai, ruošdami raštą dėl nepasitikėjimo administracijos direktoriumi, neatkreipė dėmesio į pasikeitusį Vietos savivaldos įstatymą – nuo 2021 m. sausio 2 d. įsigaliojo nauja šio įstatymo 29 str. 3 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra pradedama mero iniciatyva, o meras ją privalo inicijuoti gavęs ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Kaip minėta, į savivaldybės merą tuomet raštu kreipėsi tik 9 tarybos nariai, kurių iš viso (kartu su meru) yra 25, o pats meras iniciatyvos reikšti nepasitikėjimą ir pradėti po jo sekančias procedūras nesiėmė.

Antrasis bandymas – po beveik dvejų metų

Šis, antrasis, bandymas inicijuoti R. Basčio atleidimą iš rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų pradėtas praėjus maždaug vieneriems metams ir devyniems mėnesiams nuo pirmojo bandymo – tiek laiko prireikė politikams surinkti reikiamą kiekį tarybos narių parašų, siekiant inicijuoti naują nepasitikėjimo R. Basčiu procedūrą. Pasidomėjome, kodėl tik dabar, iki rinkimų likus 4 mėnesiams, parengtas šis raštas ir kodėl jis nebuvo parengtas anksčiau. Pasak TS-LKD frakcijos pirmininko D. Rybakovo, tai ne vieno ar dviejų, o 15 tarybos narių sprendimas, todėl labai užtruko jo derinimas, aptarimas. Jam antrino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas G. Byčius. Pasak D. Rybakovo, tarybos narių kantrybės taurę galutinai perpildė problemos, susijusios su Jurbarko autobusų stoties statybos darbais. G. Byčiaus priminė, kad liberalai savo nepasitenkinimą administracijos direktoriaus darbu buvo išreiškę jau 2021 m. vasarį, pasitraukdami iš valdančiosios koalicijos. „Niekas nepasikeitė. Mes jau nuo to laiko juo nepasitikėjome“, – sakė jis, pridurdamas, kad iš valdančiosios koalicijos pasitraukė, kai tuometiniai koalicijos partneriai socialdemokratai nusprendė nesiūlyti kito kandidato į administracijos direktoriaus pareigas. Anot liberalo, atsakomybę dėl susidariusios padėties savivaldybėje turi prisiimti ne tik taryba, bet ir savivaldybės meras. „Su rajono vadovu buvo kalbėta, jam siūlyti variantai, bet meras pasirinko, kad pasitiki šiuo direktoriumi. Jis nesiėmė iniciatyvos formuoti daugumą“, – komentavo G. Byčius. „Blogiau nebus“, – sakė šis politikas, įsitikinęs, kad reikia pakeisti administracijos direktorių, nes rajone susikaupė per daug problemų. „Galvojome, kad direktorius pasitaisys, labiau bendraus su tarybos nariais, bet matome, kad tas procesas nevyksta“, – komentavo frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Gudaitis, tiesa negalėjęs pasakyti, kodėl taip ilgai užtrukta su rašto dėl nepasitikėjimo R. Basčiu parengimu.

Koks bus naujas kandidatas į šias pareigas – tarybos valia spręsti, sako politikai. D. Rybakovas neatmeta galimybės, kad vienas iš sprendimo variantų galėtų būti administracijos direktoriaus pareigas patikėti vienam iš rajono savivaldybės administracijos darbuotojų.

Subyrėjo valdančioji dauguma

Per kadenciją keitėsi savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos, bet ne administracijos direktorius. Priminsime, kad R. Bastys į administracijos direktoriaus pareigas buvo pasiūlytas, kai valdančiąją koaliciją sudarė TS-LKD, socialdemokratai, tuomet dar buvusios partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, pavieniai politikai, išrinkti su Darbo, Socialdemokratų darbo partijų, Liberalų sąjūdžio sąrašais. 2019 m. rugpjūčio 13 d. koalicijos sutartį sudarė ir pasirašė savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir tarybos nariai: Daivaras Rybakovas, Arūnas Samys, Audronė Kurienė, Gražvydas Ažna, Egidijus Giedraitis, Vilma Venslauskienė, Audronis Zairys, Darius Virvilas, Aivaras Šlekys, Vilija Zokaitienė, Algirdas Gudaitis ir Inga Molevaitė. Beveik po metų susiformavo nauja valdančioji koalicija, kurioje nebeliko TS-LKD, bet išliko socialdemokratai, aplink kuriuos susibūrė liberalai bei valstiečiai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. rajono merą pasiekė raštas, kuriuo informuota, kad valdančiąją koaliciją sudaro jau šių politinių jėgų atstovai – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų sąjūdžio nariai, socialdemokratai ir visuomeninių rinkimų komitetų nariai: Gvidas Byčius, Remigijus Brazaitis, Donatas Jackis, Raimundas Jovarauskas, Kasparas Jurevičius, Vidmantas Juzėnas, Kęstutis Naujokas, Zita Sorokienė, Gintaris Stoškus, Kazimieras Šimkus, Aivaras Šlekys, Petras Vainauskas, Darius Virvilas ir Audronis Zairys.

Ši 14 tarybos narių valdančioji dauguma egzistavo iki 2021 m. vasario 12 d., kai iš jos pasitraukė aštuoni tarybos nariai, priklausantys Liberalų sąjūdžiui, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai bei išrinkti su visuomeniniais rinkimų komitetais: Donatas Jackis. Raimundas Jovarauskas, Kęstutis Naujokas, Gvidas Byčius, Vidmantas Juzėnas, Remigijus Brazaitis, Gintaris Stoškus ir Zita Sorokienė.

Subyrėjus valdančiajai daugumai, didžioji dalis tarybos narių panoro dirbti opozicijoje, taigi nuo praėjusių metų vasario mėnesio savivaldybės taryba daugiau ar mažiau sėkmingai dirbo nesant naujos valdančiosios daugumos.