Seredžius pasipuošė nauju gatvės meno objektu (NUOTRAUKOS)

Nuo dabar Seredžiuje atsirado naujas gatvės meno objektas – 2,5x7,5 m dydžio paveikslas ant skydų, matomas tiesiai nuo panemunės kelio įvažiuojant į miestelį. Puikiai Nemuno metams tinkantį upe plaukiančių sielių paveikslą plenero metu sukūrė jaunieji serediškiai ir miestelio svečiai. Šis paveikslas ne tik papuošė miestelį, bet ir atlieka visiškai praktinę funkciją – pridengia S. Šimkaus gatvėje stovintį itin neišvaizdų seną medinį namą.

Tai jau ne pirmas bandymas pagražinti įvažiavimą į miestelį – kažkada šio namo sieną papuošė Nemuno žvejo atvaizdas. Deja, per daugelį metų piešinio dažai nusilaupė, o namas dar labiau susmuko, tad šiemet vaizdui pagerinti sugalvotas naujas planas, į kurį mielai įsitraukė ir dailę mėgstantys vaikai.

Birželio 29–liepos 3 dienomis vykusio dailės plenero metu vykdant projektą „Sieliai Nemune“ pagal serediškio, tautosakos rinkėjo Prano Virako užrašytus prisiminimus buvo sukurtas 2,5x7,5 metro paveikslas.

Paveikslo eskizą sukūrė ir plenerui vadovavo Vilniaus dailės universiteto Kauno fakulteto 3 kurso studentė Ieva Mikalauskaitė, kuriai talkino jaunieji menininkai Eimantė ir Eglė iš Seredžiaus, Arvydas iš Klausučių bei Aaronas ir Adriana iš Kauno. Plenerą rengti padėjo Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos Seredžiaus Stasio Šimkaus skyriaus-daugiafunkcio centro darbuotojai Loreta, Irma ir Virginijus.

„Paveikslą iš trijų dalių pastatyti buvo labai sudėtinga, tačiau su šia užduotimi sėkmingai susidorojo seniūnijos darbininkai, vadovaujami ūkvedžio Mečislovo ir daugiafunkcio centro darbuotojo Virginijaus“, – pasakojo šios idėjos iniciatorius serediškis Petras Baršauskas.

Plenerą lėšomis parėmė Seredžiaus krašto bendruomenė ,,Dubysa" ir Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija.

„Tikimės, kad šis mūsų darbas patiks serediškiams ir miestelio svečiams bei papuoš vieną prasčiausiai atrodančių miestelio vietų“, – sakė P. Baršauskas.

Pranas Virakas – švietėjas, tautosakos rinkėjas, spaudos darbuotojas, bibliotekininkas gimė 1871 m. gruodžio 2 d. Padubysio kaime, netoli Seredžiaus. Baigęs Seredžiaus pradžios mokyklą, daraktoriavo, dirbo raštininku, vargonininku. 1913–1922 m. gyveno Bostone (JAV), zakristijonavo, buvo laikraščio „Darbininkas“ korespondentas bei redaktorius. Bendradarbiavo ir kitoje JAV lietuvių periodinėje spaudoje („Draugas“, „Garsas“, „Moterų dirva“). Kartu su P. Gudu ir F. Kemėšiu parašė ir išleido leidinius „Imk ir skaityk“ (1915), „Darbininkai, vienykimės“ ir „Kas tai yra socijalizmas?“ (1916) ir kt. knygas. 1922 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Amerikos lietuvių prekybos bendrovėje Kaune, 1934 m. pradėjo leisti laikraštį „Vakarų vėtra“, 1938–1940 m. drauge su kitais leido savaitraštį „Vėliava“. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Seredžiaus apylinkės bibliotekos vedėju. Pranas Virakas buvo uolus tautosakos rinkėjas, užrašęs daug tautosakos kūrinių. 11 jo užrašytų pasakų bei sakmių paskelbta J. Basanavičiaus parengtuose rinkiniuose „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ (1903) ir „Lietuviškos pasakos įvairios“ (t. 2, 1904). Paliko rankraščius, atsiminimus ir tautosaką iš Seredžiaus apylinkių, atsiminimus iš Amerikos, savo kūrybos eiliuotų pasakojimų, eilėraščių. Jo atsiminimai išspausdinti knygoje „Seredžius“ (2003). Rankraščiai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvių istorijos institute, LNB rankraščių skyriuose (Limis inf.)