Septynios kaimo bendruomenės gavo paramą, penkios - ne

Žemės ūkio ministerija paskirstė apie 22 tūkst. eurų nacionalinės paramos septynioms Jurbarko rajono bendruomenėms. Tuo tarpu penkioms krašto bendruomenės skirti pinigų atsakyta.

Didžiausią galimą pinigų sumą gavo Klausučių bendruomenės centras – 7 tūkst. Eur, už kurią bus tvarkomos viešosios erdvės, pritaikant kaimo gyventojų poreikiams.

Pilies kaimo bendruomenei skirta apie 2,2 tūkst. Eur, Žindaičių bendruomenei ,,Mituva“ – apie 2,2 tūkst. eurų, Stakių bendruomenės centrui ,,Židinys“ – per 2,5 tūkst. Eur, Pašaltuonio kaimo bendruomenei ,,Šaltuonėlė“ – per 2,6 tūkst. Eur. Už šias lėšas išvardintos kaimo bendruomenės stiprins materialinę bazę. Šimkaičių miestelio bendruomenė už 3, 5 tūkst. Eur paramą statys paminklinį akmenį Lietuvos šimtmečiui įamžinti.

Viešvilės bendruomenės centrui „Skalvija“ skirta 1 500 Eur tradicinei Viešvilės miestelio dienai surengti.

Rajono bendruomenės, kurios paramos negavo, ir jų projektai. Tai Jurbarkų bendruomenės centras „Poilsio - vaikų žaidimų aikštelės įrengimas sutvarkant viešąją erdvę Jurbarkų kaime“; Varlaukio bendruomenė ,,Varlaukio vaikų užimtumo sąlygų gerinimas“; Eržvilkiškių bendruomenės centras „Eržvilkiškių gyvenimo kokybės gerinimas“; Lybiškių kaimo bendruomenė „Lybiškių gyventojų laisvalaikio sąlygų gerinimas“; Pavidaujo kaimo bendruomenė „Pavidaujo kaimo bendruomenės materialinės bazės gerinimas“.

Penki Jurbarko rajono bendruomenių projektai buvo nefinansuoti, vienas iš jų įvertintas kaip netinkamas gauti paramą, keturi – dėl valstybės biudžeto lėšų trūkumo.

Žemės ūkio ministerija paskirstė beveik 0,8 mln. eurų nacionalinės paramos 260 kaimo bendruomenių projektų. Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras šiemet užregistravo ir įvertino 412 kaimo bendruomeninių organizacijų paraiškų, kuriomis buvo siekiama net 1,6 mln. eurų. Paramos paraiškų (projektų) pasiskirstymas pagal remiamas veiklos sritis buvo toks: kaimo bendruomenės materialinės bazės stiprinimas – 90 projektų (22 proc. visų pateiktų paraiškų); kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams – 178 projektai (43 proc. pateiktų paraiškų); tradicinių renginių organizavimas – 144 projektai (35 proc. visų pateiktų paraiškų). Parama buvo skirta 260, atrankos nepraėjo 61, dar 91 kaimo bendruomenės projektui pritrūko lėšų.

Pagrindinis atmestų projektų trūkumas: netinkamos finansuoti projekto išlaidos sudaro daugiau kaip 50 proc., bendruomenės siekia investuoti į turtą, kurio nevaldo teisėtais pagrindais; paramos kreipiasi ne kaimo bendruomenės (pvz., sporto klubai, mieste veikiančios bendruomenės) ir kt. Šiais metais buvo ir tokių bendruomenių, kurios nemokėjo teisingai paskaičiuoti, kiek nuosavų lėšų reikia pridėti, kad galėtų pretenduoti į paramą (materialinės bazės ir viešųjų erdvių sutvarkymo projektuose nuosavos lėšos turėjo sudaryti bent 10 proc.).