„Septyni tiltai“ – įtraukiantis poeto ir kompozitorės dialogas (NUOTRAUKOS)

Kovo 21-ąją Panemunės pilyje žodžio ir muzikos dermėje nuskambėjo misterija „Septyni tiltai“, skirta kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės ir rašytojo Gasparo Aleksos kūrybinės bendrystės dvidešimtmečiui.

Misterija „Septyni tiltai“ apibendrino du dešimtmečius trunkantį dviejų kūrėjų kūrybinį dialogą per tiltų metaforą: nuo pirmojo kūrinio – vokalinės siuitos „Rupūžio giesmių improvizacijos“ pagal Gasparo Aleksos poezijos tekstus, per misterijas „Prabudimai“, „Pašvęstojo gimimas“, meno ir medicinos bendradarbiavimo projektą „Skambantys kūnai“, interOperą „Meilė be mirties smėlynuose“, geoOperą „Vitruvijaus žmogus arba FI“ iki futuristinės intraOperos „Ėriukėlis stiklo ragais“.

Misterijos kūrėjai siūlo žiūrovui permąstyti tiltų metaforą dar plačiau: tarp skirtingų meno formų, tarp žmogaus kūno ir dvasios, tarp skirtingų lyčių ir patirčių žmonių – poeto ir kompozitorės.

„Septynis tiltus“ autoriams padėjo pristatyti aktorius Saulius Čėpla, vaizdo režisierius Gintaras Šeputis, aktorė ir dainininkė Rasa Kulytė-Polini, dainininkė Giedrė Genunaitytė, perkusininkas Dominykas Snarskis, arfininkė Viktorija Smailytė, kompozitorius ir pianistas Mantvydas Leonas Pranulis, trombonininkas Paulius Balčytis ir garso menininkas Valdas Narkevičius, visi kartu nuostabiose renesansinėse Panemunės pilies erdvėse sukūrę įspūdingą, publiką pakerėjusį kūrinį.

„Gasparo Aleksos poezija mane nuolatos įkvepia kurti daugiasluoksnę, sakralią, dramatišką ir giliakūniškais ritmais alsuojančią muziką, kurioje susilieja transcendencija su skausmu, ritualais, su intymia išpažintimi. Poeto žodis inspiruoja ne pramoginę lengvo klausymo kompoziciją, o patyriminį garsinį veiksmą, kuris veikia kaip apeiga“, – apie poeto kūrybą kalba Snieguolė Dikčiūtė.

Gasparas Aleksa teigia nepaliaujantis stebėtis kompozitorės fantazija. „Ji ne tik sukuria muziką, bet ir tekstus paverčia muzikiniu veiksmu. Jos muzikai būdinga konstruktyvaus prado ir vaizdingų metaforų darni dermė. Įspūdingos netradicinės instrumentų sudėtys, aktorių, muzikantų ir žmonių su negalia bei poetų balsų įtraukimas į bendrą kūrinio visumą“, – sako jis.

Popietė Panemunės pilyje ir susirinkusių žiūrovų bei klausytojų plojimai patvitino, kad abu kūrėjai vienas kito atžvilgiu visiškai teisūs.

Renginį finansuoja ir palaiko Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Panemunės pilis, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Naujosios muzikos komunikacijos centras.