Senosiose kapinėse – dar vienas valstybės saugomas partizanų kapas
Jurbarke daugėja valstybės saugomų partizanų kapų, taip pagerbiant žuvusius už laisvę kovotojus. Maždaug po kelių savaičių nekilnojamojo turto kultūros vertybių registrą papildys dar vienas Jurbarko krašto partizanų kapas. Rugsėjo 20 dieną vyko nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas Lietuvos partizano Aleksandro Adomaičio-Špoko kapo nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apsaugos suteikimo. „Mūsų laikas“ pasidomėjo, kas tame posėdyje nuspręsta ir ką svarbu žinoti žuvusių kovotojų artimiesiems.
Pirmiausia – apie patį partizaną, kurio kapą nori saugoti valstybė. Aleksandras Adomaitis-Špokas, gimęs 1920 metais Jurbarke, buvo mažažemis ūkininkas. LLA karys. Partizanas nuo 1945 balandžio mėnesio, žuvęs 1945 lapkritį Mikutaičiuose, Žindaičių apylinkėje. 1989 metais jo palaikai palaidoti Jurbarko senosiose kapinėse, Adomaičių ir Stašaičių šeimos narių kape. Tame pačiame antkapiniame Adomaičių ir Stašaičių šeimos narių paminkle įrašytas ir Aleksandro brolio, taip pat partizano, Vytauto Adomaičio-Žilvino, vardas. Pastarasis gimęs 1921 metais Barkūnuose, netoli Jurbarko. Studentas-medikas, LLA karys, parašiutininkas-radistas. Partizanas nuo 1944 metų kovojo Skirsnemunės, Paupio apylinkėse. Žuvęs Aukštaitijoje, žūties vieta nežinoma. Paminklas pastatytas 1941 m., Adomaičių šeimos artimųjų pastangomis. Atminimo lenta pritvirtinta 1991 m. buvusio partizano, politinio kalinio, LPKTS Jurbarko skyriaus pirmininko Petro Gervyliaus dėka.
Minėtam kapui valstybės apsauga paskirta – „Mūsų laikui“ trečiadienį patvirtino kultūros paveldo centro vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striužas, kurio kolega ir parengė minėto Adomaičių kapo apsaugos projektą. V. Striužas atkreipė dėmesį, kad bus saugomas kapas, kuriame ilsisi tik partizano Aleksandro Adomaičio palaikai. Jo brolio Vytauto Adomaičio žūties vieta nėra žinoma, tad pastarajam kapas ir paminklas yra simbolinis. Pašnekovas pabrėžė, kad vertybė yra partizano palaikai, o ne paminklas, kas reiškia, kad valstybės saugomas ne paminklas, o partizano palaikai. Vadinasi, artimieji galės savo nuožiūra keisti paminklą – derinimų su paminklotvarkininku nereikės. Kitokia situacija, jei šiame kape norės palaidoti artimąjį. Anot V. Striužo, jiems reikėtų informuoti paminklotvarkininką, kuris išduotų leidimą ar pats stebėtų procesą – kasant duobę stebėti, kad nebūtų pažeisti partizano palaikai. Laidojant degintinius palaikus, t. y. užkasant urną, derinimo su paminklotvarkininku nereikia – tuomet paprastai kasama ne giliau vieno metro ir nėra grėsmės pažeisti kaulus.
Projektas dėl partizano kapo apsaugos parengtas kultūros paveldo centro paminklotvarkininkų, kurie jį parengia remdamiesi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, archyviniais įrašais. Kultūros paveldo centro specialistai atvyksta į vietą, sužymi, išmatuoja teritoriją, koordinates – to reikia įteisinimui. Visi šie veiksmai atliekami vykdant įstatymą, pagal kurį žuvę už Lietuvą partizanai, kariai, savanoriai, jų kapai, kautynių ir žūties vietos yra saugotini valstybės. Taip valstybė pagerbia žuvusius kovotojus. Pasak pašnekovo, šiuo metu dar nėra suregistruotų apie trečdalis tokių partizanų kapų – registravimo procesas tebevyksta.
Inicijuoti valstybės apsaugą gali ir savivaldybės atstovai, partizanų artimieji, kurie taip norėtų pagerbti žuvusius šeimos narius ar tokiu atveju, jei nėra kam šiais kapais pasirūpinti – tuomet už kapo priežiūrą atsakinga valstybė. Vis dėlto dažniausiai iniciatyva ateina iš minėto gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.
Ilgainiui minėta nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys dėl apsaugos suteikimo dar vieną projektą, kurį jau parengė minėtas Kultūros paveldo centro atstovas V. Striužas. Tai partizanų užkasimo vieta Jurbarko Muitinės gatvėje, netoli „Jurbarko komunalininkas“ pastato. Pasak V. Striužo, projekto rengimas užtruko, nes buvo tikslinama užkasimo vieta. Pastaroji yra šiek tiek kitoje vietoje nei ją žymi didelis paminklas – paaiškėjo, kad šis yra tik simbolinis. Tikroji partizanų užkasimo vieta yra šiek tiek tolėliau, kitoje vietoj, kurioje yra kryžius, pastatytas buvusių užkastų 1944–1953 m. Jurbarko apylinkėse žuvusių devynių neatpažintų Kęstučio apygardos partizanų atminimui. Jau atmatuotas plotas ir sužymėta teritorija, kuri bus saugoma valstybės.
Priminsime, kad į valstybės saugomų nekilnojamojo turto kultūros vertybių registrą jau įtraukti ir saugomi šie Jurbarko senosiose kapinėse esantys objektai: partizanų ryšininkės Marytės Žiliūtės kapas, Lietuvos partizano Stasio Mačiulio-Felikso kapas, partizanų palaikų kapai, Kroazių šeimos antkapinis paminklas, knygnešių Monikos Damenskytės-Kasputienės ir Juozo Kaspučio kapas, skulptoriaus Vytauto Juzikėno kapas.
I am here to testify how a great man called Dr Oziengbe helped me out with herbs and roots which he...
Nuo gegužės 1-osios įsigalioja Kelių eismo taisyklių pakeitimai