Senelis, stebėdamas Andriaus pasirodymus „Eurovizijoje“, pergyvena dėl pavardės

Pasirodo, Andriaus Pojavio senelis, gyvenantis Punske, stebėdamas anūko pasirodymus „Eurovizijoje“, labiausiai išgyvena dėl to, kad garsinama ne lietuviška Pajaujis, o sulenkinta Pojavis pavardė. Apie pavardės istoriją, sūnaus pasiutimą ir apie Andriaus vietą finale „Mūsų laikui“ pasakojo Andriaus tėtis Petras, pakalbintas po sėkmingo pusfinalio „Eurovizijoje“.

„Nešvenčiau. Nėra kaip. Negaliu alkoholio gerti. Teks be to gyventi keletą metų“, - šypsojosi Petras Pojavis, paklaustas, ar atšventė sūnaus Andriaus patekimą į „Eurovizijos“ finalą. Tapti blaivininku, jei sūnus pateks į finalą, vyras viešai prisižadėjo dar vasarį. Prisižadėjo ne dėl to, kad abejotų sūnumi. Atvirkščiai. Tuo Andriaus tėtis buvo tikras dar vasarį, kai vyko palaikomasis koncertas Vilniuje. Jis buvo tikras ir tuo, kad Andrius laimės ir nacionalinę atranką Lietuvoje.
Šypsosi, kad buvo toks tikras, jog kilo minčių už Andriaus pergalę lažybų bendrovėje pastatyti. „Ot būčiau laimėjęs – už 10 Lt – 1 000 litų“, - šypsosi jis. To nepadarė, nes nežinojo, kad Jurbarke tokia lažybų bendrovė yra.
Ir dabar ponas Petras žino, kaip sūnui seksis finale. Neabejoja, kad pateks į pirmąjį dešimtuką. „Aš jau žinau, kokia vieta bus, tik negaliu išduoti“, - sakė jis. Prasitarė tiek, kad sūnus bus ne pirmajame penketuke.  Vyras šypsosi, kad Andrius tikrai nežino, kokią vietą jam finale numatęs tėtis. Sūnaus pasirodymą „Eurovizijos“ finale žiūrės kartu su žmona. Sako, kad dviese yra geriausia. 

Šeštadienio vakarą leis prie televizoriaus sodyboje Smukučiuose, kur gyvena devynetą metų.
Pripažįsta, kad „Euroviziją“ žiūrėjo ir ansktesniais metais, bet ne taip, kaip šiemet.

Vakarus leidžia sūnaus kambaryje, prie kompiuterio
Petrui ir Danutei Pojaviams pasikalbėti su sūnumi po pasirodymo pusfinalyje dar neteko. Abu skambino telefonu, bet sūnus turėjo bėgti į spaudos konferenciją. „Tai šiandien vakare per „Facebooką“ ar per „Skype'ą” susisieksime“, - sakė Petras, kuris paprastai su sūnumi bendrauja vakarais kompiuteriu Andriaus kambaryje. Vyras prie kompiuterio prisėda po dienos darbų -  ne tik pabendrauti, bet  sužinoti visą informaciją, pasirodžiusią apie Andrių. 
Perskaito interviu, peržiūri spaudos konferencijas. Pusfinalį irgi stebėjo, o paskui ir spaudos konferenciją. „Atsiguliau šiandien jau paryčiais“, - šypsojosi Petras, kalbinamas trečiadienį, po antradienį įvykusio pusfinalio.
Andriaus pasirodymą vyras stebėjo kartu su žmona. Neslepia, kad abu, ko gero, išgyveno labiau už patį sūnų. „Galėjo būti ir geriau. Vis tik įtampa tokiai auditorijai dainuoti, bet neblogai susitvarkė“, - vertindamas sūnaus pusfinalio pasirodymą kalbėjo tėtis. Jam pačiam labai patiko estų dainininkės pasirodymas. Už jokias dainas nebalsavo. Šypsosi, kad tvyrojo tokia įtampa, kad apie tai net nepagalvojo.
Jis atidžiai seka visą informaciją apie sūnų, išskyrus internautų komentarus. „Užteko vieną kartą juos paskaityti“, - sakė Petras. Žino, kad ir Andrius jų neskaito. Užtat Petro žmona Danutė paskaito. „Tai paskui pykstamės, kai ji ateina prisiskaičiusi“, - šypsojosi vyras.

Pojavių šeima vasaros dienas dažniausiai leidžia šioje pavėsinėje – čia susirenka ir švęsti, ir pasikalbėti.

Senelis graužiasi dėl anūko pavardės
Andriaus pasirodymą Malmėje, Švedijoje, stebėjo ir jo seneliai, pono Petro tėvai, gyvenantys Punske, Lenkijoje. Pasirodo, žiūrėdamas anūko pasirodymą senelis išgyveno... dėl pavardės. T.y., kad garsinama Pojavio, o ne Pajaujo pavardė. Anot Petro, jų pavardė turėtų būti Pajaujis, bet po Antrojo pasaulinio karo ji buvo sulenkinta ir tapo Pojavis. „Tėvukas baisiai pyksta už tą pavardę.  Tai sakau, tėvai, tai tu kaltas, kad pavardės nepasikeitei. O dabar pasikeisti pavardę būtų daug bėdų“, - kalbėjo Petras, kuris pats gimė ir augo Punske. Pas senelius vasaras leisdavo ir Andrius.  „Mano vienas dėdė, tėvo brolis, prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo išvažiavęs į Kanadą, tai jo pavardė Pajaujo likusi, o kiti visi Pojaviai“, - pasakojo P. Pojavis. Abu tėvai – Lenkijos lietuviai. Keisti pavardės ponas Petras pats nesiruošia. „Ar žmogų pavardė puošia? Atvirkščiai“, - šypsojosi jis. Užtat apie lenkišką kilmę jam priminė ir primena bendradarbiai, pažįstami. Iki šiol pavadina lenku. „Bet dėl to nepykstu,  bėdos nematau visai“, - juokėsi jis.

Tėvas apie sūnaus pasiutimą
Paklaustas, kaip reikia užauginti gerus vaikus, ponas Petras tik šypsosi. „Nepasakyčiau, kad mes tokie geri tėvai buvome“, - šypsojosi jis. - O ir Andrius nebuvo toks ramus. Pasiutęs buvo. Diržų gaudavo. Jei kas mokykloje langą išmušdavo, tai žinok, kad Andrius. Nuolat taip. Įstačiau kelis sykius mokyklos langus“, - šypsojosi P. Pojavis, pripažindamas, kad ir pats panašus jaunystėje buvęs. Tėvas dėl Andriaus pasiutimo labai nesijaudino. „Aš pats žinau, koks aš buvau, ir koks  pasidariau - viskas natūraliai susitvarkė. Tas pasiutimas išeina. Kažkur reikia nukreipti energiją. Jis pasirinko muziką. Dar jo pirma gitara yra pas mus. Tik be stygų“, - šypsojosi ponas Petras. Toji gitara iš mokyklos laikų, kai Andrius grojo „No Heroe“ grupėje.
Beje, Andrius nėra vienintelis Pojavių sūnus. Jų dukra gyvena Vilniuje, dirba užsienio reikalų ministerijoje. Jos šeima augina sūnų.

 A. Pojavis paauglystėje nešiojo akinukus.

Laukia sugrįžtančio sūnaus
Tėvai sūnaus sėkmę švęs tik tada, kai jis po finalo parvyks į Jurbarką. Kada tai bus, dar nežino. Sužinos, kai vakare pasikalbės.Galvoja, kad turėtų sugrįžti sekmadienį.
Kiek Andrius praleis laiko Jurbarke, dar nežino. Italijoje jo laukia žmona, dukros, kurių mažiausiai gegužės 25 dieną sukaks du mėnesiai. Beje, Andrius su savo vyresniąja dukra kalba lietuviškai, su žmona tik angliškai. „Jis kalba laisvai itališkai, bet sako, kol žmona neišmoks lietuviškai, tol su ja itališkai nebendraus“, - pasakojo Petras.
Baigsis konkursas, bet ne darbai Pojavių sodyboje. „Eurovizija“ pono Petro tikrai neišmušė iš ritmo. Jis įsisukęs į tokį darbų ratą, kad nėra kada atsipūsti. Reikia baigti remontuoti palėpę - tą pačią palėpę, kurioje Andrius sukūrė „eurovizinę“ dainą. Yra ir daugiau darbų. Priežiūros reikia ir bitėms.  „Darbas nesibaigia, kol žmogus nesibaigia“, - šypsojosi P. Pojavis.
Tėvas neliūdi, kad sūnus turės palikti gimtuosius namus ir vėl išskristi į Italiją. „Jam gerai, kad jis gali išvažiuoti – ten jam niekas galvos nekvaršina“, - šypsosi Petras. 

800 kilometrų pėsčiomis

Ar žinojote, kad Andrius yra įveikęs 800 km kelią pėsčiomis vadinamuoju Šv.Jokūbo keliu (Camino de Santiago). Šv. Jokūbo kelias Ispanijoje žinomas kaip piligrimų traukos centras, apipintas legendų, atradimų ir stebuklo nuojautos. Andrius Pojavis taip pat ėjo šiuo keliu. Jis čia susipažino ir su savo dukrų mama itale Isabelle. Tai nutiko 2010 metais.

Kelias prasideda Prancūzijoje, Saint Jean de Pied Port mieste, ir tęsiasi per visą šiaurinę Ispanijos dalį iki Santiago de Compostela katedros, kurioje yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo Viduramžių, jam per 1000 metų. Pirmieji Apaštalo Jokūbo kelio piligrimai aprašyti XI amžiaus metraščiuose. Camino de Santiago ilgis siekia beveik 800 kilometrų. Kai kurie piligrimai dar ryžtasi eiti papildomus 100 kilometrų ir pasiekti Finisterra. Tai miestelis, esantis šalia Atlanto vandenyno pakrantės, kuris iki Amerikos atradimo buvo laikomas „Pasaulio pabaiga“.

Sakoma, jog šitame kelyje yra užkasta labai daug energetinių "lobių", per kuriuos praėjęs žmogus juos įsisavina ir įgauna tokių savybių, kurių jam labiausiai trūko.