Savivaldybės biudžetas: socialiai orientuotas ar skirtas pravalgymui?

Pirmajame šių metų Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame sausio 31 dieną, patvirtintas pagrindinis Jurbarko rajono savivaldybės finansinis dokumentas ir gairės visoms iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms 2024 biudžetiniams metams – savivaldybės biudžetas. Meras Skirmantas Mockevičius teigė, kad biudžetas „socialiai orientuotas“, tuo tarpu opozicijos nuomone jis nepakankamai ambicingas ir skirtas „pravalgymui“.

Didesnioji dalis – darbo užmokesčiui

2024 metų savivaldybės biudžete planuojamos didesnės nei 47,6 mln. Eur pajamos ir tokios pat išlaidos.  Biudžetinių įstaigų darbuotojų  darbo užmokesčiui skirta per 28,6 mln. Eur – daugiau kaip 60 proc. viso biudžeto. Dar per 1 mln. Eur skiriama skoloms padengti – ilgalaikėms paskoloms ir kredito linijai grąžinti.

Pasak biudžetą pristačiusios savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Audronės Stoškienės, rengiant biudžetą darbo užmokesčio fondas indeksuotas dėl minimalios mėnesio algos ir bazinio dydžio pasikeitimo, o biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reforma palietė įstaigų vadovų darbo užmokesčio minimalius koeficientus. Tam reikia apie 400–500 Eur didinti biudžetinių įstaigų vadovų darbo užmokestį, dėl ko šios lėšos kiekvienai biudžetinei įstaigai vidutiniškai padidės 5,5 tūkst. Eur.

Dėl centrinės valdžios sprendimų šiais metais atlyginimai taip pat kils mokytojams, kultūros ir socialiniams darbuotojams, numatoma juos didinti ir medikams.

Anot Finansų skyriaus vedėjos, jau dabar aišku, kad net ir šiek tiek padidėjusiame biudžete numatytų lėšų neužteks mokinių ir keleivių pavėžėjimui, vietinio susisiekimo maršrutams subsidijuoti – jos apskaičiuotos tik iki rugsėjo 1 d., socialinėms paslaugoms (vaikams ir kitiems asmenims laikinai ir (arba) nuolatinai apgyvendinti socialinių paslaugų įstaigose, čia lėšų pakaks preliminariai iki rugsėjo 1 d., bei Jurbarko miesto teritorijų priežiūros paslaugoms finansuoti, miesto tvarkymo darbams vykdyti – šių lėšų pakaks maždaug iki spalio 1 d.

„Liūto dalis“ – švietimui. Verslui, turizmui ir investicijoms – trupiniai

Savivaldybės biudžetas skirstomas pagal aštuonias 2024–2026 metų strateginio veiklos plano programas, kurias parengė savivaldybės administracijos skyrių ir padalinių vadovai bei specialistai.

Kaip ir kasmet didžiausia biudžeto išlaidų dalis skiriama švietimui, socialinei paramai ir bendroms valstybės ir savivaldybės paslaugoms vykdyti. 

Išlaidos švietimui biudžete numatytos per 20,5 mln. Eur (43,1 proc.), socialinei paramai – per 10 mln. Eur (21,2 proc.), kultūrai ir sportui – per 4 mln. Eur (8,6 proc.), sveikatos ir aplinkos apsaugai – beveik 2,2 mln. Eur (4,6 proc.), visos kartu šios išlaidos sudaro daugiau kaip tris ketvirtadalius – 77,5 proc. – biudžeto. Dar per 5,8 mln. Eur arba 12,3 proc. siūloma atseikėti savivaldybės bendrųjų funkcijų vykdymui.

Tuo tarpu infrastruktūros objektų priežiūrai ir plėtrai skirta tik kiek daugiau kaip 3,1 mln. Eur (6,6 proc.), kaimo plėtrai – 314 tūkst. Eur (0,7 proc.), verslo ir turizmo skatinimui – 117,8 tūkst. Eur (0,2 proc.), t. y. šioms sritims bendrai lieka tik 7,5 proc. biudžeto išlaidų ir dar per 1,2 mln. Eur (2,5 proc.) – skolintų lėšų grąžinimui ir palūkanoms.

Tarp finansavimo prioritetų – trys automobiliai

Balansuojant biudžetą, kuriam paraiškų gauti finansavimą pateikta 8 mln. Eur daugiau, nei buvo planuojama pajamų, mažiau kaip pusė sumos (100 tūkst. Eur iš prašytų 217 tūkst.) skirta Pirminės sveikatos priežiūros centrui, tačiau nepagailėta 100 tūkst. krepšinio klubui „Jurbarkas-Karys“, kuriam skirtos lėšos bemaž triskart viršija visas kitas sporto klubams, sportininkams ar sporto renginiams remti skirtas sumas.

Pasak A. Stoškienės, siekiant, kad biudžeto išlaidos neviršytų pajamų, labiausiai „kentėjoׅ“ ūkinės išlaidos – buvo mažinamos sumos prekėms ir paslaugoms, remonto išlaidos. Tiesa, ne visos. Iš biudžeto lėšų bus atnaujinamos savivaldybės tarnybinės transporto priemonės – numatoma įsigyti tris automobilius veiklos nuomos būdu. Kol kas jiems planuojama skirti 15 tūkst. Eur – pirmines įmokas po 5 tūkst. Eur. Tarybos posėdžio metu ilgokai aiškintasi, kam bus paskirti šie automobiliai, galiausiai lyg ir paaiškėjo, kad vienas bus paskirtas mero institucijai, kitas – Viešvilės seniūnijai, o dar vienas – savivaldybės administracijai. Tiek meras, tiek administracijos direktorė Rūta Vančienė įtikinėjo tarybos narius, kad šiais automobiliais važinės ne tik jie, bet ir kiti darbuotojai.

Bemaž 500 tūkst. Eur skirti ir numatomiems likviduoti „Skalvijos namams“.

Finansų skyriaus vedėja teigė, kad biudžetas nėra vienintelis lėšų šaltinis, galintis išspręsti visas įstaigų problemas, ir siūlė patiems įstaigų vadovams ieškoti įvairių bendradarbiavimo galimybių, fondų paramos atnaujinant pastatų išorę, diegiant energijos taupymo priemones.

Investicijoms – skolintos lėšos

Paaiškėjo, kad didesnėms investicijoms bus skiriamos tik skolintos lėšos, kurių savivaldybė gali skolintis 900 tūkst. Eur. Dar pristatydama biudžetą tarybos nariams ir visuomenei A. Stoškienė preliminariai nurodė, kad šios lėšos galėtų būti panaudotos: 310 tūkst. Eur – viešojo naudojimo aikštelių (kvartalų) tvarkymui, 124 tūkst. Eur – gręžinio Šimkaičiuose įrengimui, 75 tūkst. Eur – asociacijų narių vykdomiems žemių sausinimo sistemų ir melioracijos statinių rekonstravimo projektams (bendrasis finansavimas), 391,0 tūkst. Eur – savivaldybės posėdžių salei, „Jurbarko socialinių paslaugų“ pastato stogo remontui, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos sporto salei. Tiesa, pasak jos, kol kas prioritetai nenustatyti, sumos tikslinamos, o sprendimas dėl to bus priimtas tikslinant savivaldybės biudžetą, kai bus žinomos ir rajonui skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.

Opozicijos lyderis pasigedo ambicijų

Tikriausiai nenuostabu, kad priekaištų biudžetui turėjo tik opozicija.

Frakcijos „Laisvė ir Teisingumas“ seniūnas  Gintaris Stoškus pastebėjo, kad išlaidos darbo užmokesčiui rodo, jog rajonas depresinis ir nieko nedaroma verslui skatinti. Jo teigimu, tai akivaizdu, pažvelgus į lėšų paskirstymą pagal programas: lėšos sveikatos ir aplinkos apsaugai didėja 32,7 proc., vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų  ugdymui bei socialinei paramai – po 13,5 proc., bendrųjų funkcijų vykdymui – 20,5 proc. Tuo tarpu netgi 36 proc. mažėja lėšos prioritetine rajono sritimi vadinamam turizmui bei verslui skatinti. Infrastruktūros objektų priežiūrai ir plėtrai skiriamos lėšos mažėja 4,6 proc., nors, pasak G. Stoškaus, užtenka pasižiūrėti į šaligatvius Jurbarke, kad pamatytum, jog juos jau reikia renovuoti, o gatvės po žiemos išsidaužiusios ne tik mieste, bet ir kaimuose bei miesteliuose. „Iš esmės tai yra pravalgymo biudžetas, skirtas tik einamosioms išlaidoms“, – reziumavo tarybos narys, teigdamas, kad kai kurios biudžeto remiamos įstaigos, tokios, kaip VšĮ „Žaliasis regionas“ ar Atminties centras Lybiškiuose, iš viso nereikalingos.

Opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Pieniuta replikavo, kad biudžete pasigedo valdančiųjų ambicijos. Pasak jo, vienintelė eilutė, bent kiek susijusi su valdančiųjų iniciatyva, yra skirta dalyvaujamajam biudžetui, tačiau joje tėra numatyta 15 tūkst. Eur., kas sudaro 0,03 proc. biudžeto. Padėkojęs Finansų skyriaus vedėjai už „tvarkingai sudėliotą biudžetą“, opozicijos lyderis, kaip ir kiti mažumos atstovai, už jį balsuojant susilaikė.