Šaltis jurbarkiečių neįveikė, bet ūkiškumą patikrino

Kalendorinės žiemos pabaigoje spustelėjęs šaltukas vieniems pridarė rūpesčių, kitiems atnešė naudos. Antradienio rytmetį daugelis jurbarkiečių į darbus atkako pėsčiomis, nes neužvedė automobilių, tuo pradžiugindami autodetalių prekybininkus ir servisus. Ūkiškumą pasitikrino ir individualių namų savininkai. Nuo intensyvaus kūrenimo retai valomuose kaminuose degė suodžiai, kai kam užšalo vandens vamzdynai. Nei ugnis, nei šaltis žmonių gyvybei ir sveikatai nepakenkė, tačiau nepatogumų ir įtampos nepagailėjo

Ne viena žiema įrodė, kad posakis „roges ruošk vasarą“ ne iš piršto laužtas. Laiku nepadaryti darbai, ūkiškumo trūkumas per šalčius sukelia nemažai problemų. Viena jų – gaisro rizika, nes nuolat ir daug kūrenamos krosnys įkaista, užsidega suodžiai arba arti esantys daiktai. Viso to pasekmės nenuspėjamos, todėl gavę iškvietimą dėl kamine degančių suodžių, ugniagesiai niekada nėra tikri, kuo baigsis vienas ar kitas incidentas. Pastarąją savaitę tokių iškvietimų Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba turėjo ne vieną. Vien trečiadienį iki pietų – du iškvietimai vos ne vienu metu. Jurbarko PGT viršininko Tomo Statkaus teigimu, tokių gaisrų priežastis per retai valomi kaminai. „Krosnis kūrenti reikia jas prižiūrint ir reguliariai valyti suodžius. Žmonės užsiciklina ties tuo, kad pagal taisykles valyti suodžius ir kaminus privalu kas ketvirtį, bet niekas to daryti netrukdo dažniau. Ir kaip rodo šiandieninė situacija, kada atšalo orai ir krosnių jie praktiškai negesina, šildo užkraunamais katilais, tikrai patartume valyti kuo dažniau, bent jau kartą per mėnesį“, – pataria JPGT viršininkas T. Statkus. Atitinkamos priežiūros reikalauja ir paprastos koklinės krosnys su sienele. Jei kaminų suodžiai dar išvalomi, tai sienelėse to niekas nesivargina padaryti. O tai yra būtina.

Visą straipsnį skaitykie el. laikraščio versijoje.