Rusai nespėjo - kentės Jurbarkas? Nepabaigus projekto, Jurbarkui gali tekti grąžinti 1 mln. eurų ES lėšų (meras patikino, kad mokėti tikrai nereikės)

Lenkijos plėtros ir finansų ministerija, administravusi Europos Sąjungos (ES) finansuojamą 2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programą, pareikalavo, kad Jurbarko rajono savivaldybė iki šio mėnesio pabaigos į programos iždą grąžintų beveik 1 mln. eurų, rašo "Lietuvos žinios".

Tokių finansinių sankcijų jurbarkiečiai sulaukė, kai jų projekto partnerė – Rusijos Kaliningrado srities Nemano (Ragainės) savivaldybės administracija nesuspėjo laiku užbaigti bendro projekto ir pasistatyti nuotekų valymo įrenginių. Bendras projektas Jurbarko rajono savivaldybė pasibaigusiu 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programos gavo finansavimą trims projektams.

Du jų, apimantys infrastruktūros plėtrą ir bendradarbiavimą sveikatinimo švietimo srityje bei turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtrą, buvo įgyvendinti be didelių problemų. Bėdų kilo tik dėl trečiojo projekto – Nemuno upės ekologinės būklės gerinimo, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje bei Kaliningrado srities Nemano (Ragainės) mieste. Pagal šį projektą, kurio vertė buvo per 17 mln. eurų, Skirsnemunėje turėjo būti įrengta 13,4 km ilgio nuotekų ir 7,6 km ilgio vandens tiekimo sistema, vandentiekio stotis su 112 m gylio arteziniu gręžiniu bei įsigyta nauja transporto priemonė su nuotekų konteineriu.

Be to, Rusijai priklausančiame Nemano mieste turėjo būti pastatyti nuotekų valymo įrenginiai, gebantys apdoroti 5748 kub. m nuotekų per dieną. Taip būtų užtikrintas nuotekų surinkimas ir apdorojimas visame mieste, ir nevalytos nuotekos nebepatektų į Nemuną. Kalti partneriai Tiek Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, tiek Nemano savivaldybės įsipareigojimai turėjo būti įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos. Nors vėliau užbaigimo terminas buvo atidėtas, kaliningradiečiai darbų padaryti nespėjo.

Todėl programai vykdyti Lenkijoje įkurtam Jungtiniam techniniam sekretoriatui pristačius visus projekto įgyvendinimo dokumentus bei ataskaitas dalis avansu apmokėtų išlaidų buvo pripažintos netinkamomis. Taigi, Lenkijos plėtros ir finansų ministerija dar balandį pareikalavo, kad jurbarkiečiai, kaip projektui vadovaujantys partneriai, grąžintų jam įgyvendinti panaudotą dalį lėšų – 962 tūkst. eurų. Tiesa, po ilgai trukusių susirašinėjimų su minėta Lenkijos ministerija Jurbarko rajono savivaldybei pavyko susitarti, kad lėšų grąžinimo terminas būtų atidėtas iki birželio pabaigos.

Šiuo metu rajono savivaldybė bando derėtis ir aiškintis, ar savivaldybė kaip nors galėtų išvengti jos biudžetui sunkiai pakeliamų finansinių sankcijų. savivaldybės metų biudžetas siekia 24 mln. eurų.

 Visą straipsnį rasite "Lietuvos žiniose"