Rajono ūkininkams gerų žinių neatvežė

Juodasis penktadienis. Tokiu vardu Jurbarko rajono ūkininkai galėjo pavadinti kovo 25-ąją, kuomet miesto seniūnijos salėje vyko Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos susirinkimas, kuriame skambėjo vien blogos naujienos ir neramios tendencijos. Negausiai susirinkę rajono ūkininkų sąjungos nariai išklausė atvykusių svečių kritikos ir bėdų, o iš vietinių aplinkosaugininko ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorių – apie ūkininkų laukiančius patikrinimus ir baudas, jei nesilaikys elementarios tvarkos.

Negausiai susirinkę rajono ūkininkai išgirdo daug skaičių – nuo kiek jiems kainuoja rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas, kam išleidžiami jų pinigai – ūkininkų sąjunga išlaikoma iš nario mokesčio. Pats R.Jovarauskas pasiguodė, kad ne visi sąjungos nariai mokestį susimoka. „Komercinių veiklų nevykdome, gyvename iš nario mokesčio. Turiu su apgailestavimu pranešti, kad narių turime lyg ir nemažai, bet mokestį renkame tik 60 su trupučių procentų“, - sakė jis.

J.Talmantas kritikavo visus, išskyrus save

Į susirinkimą Jurbarke atvykęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ragino ūkininkus susiveržti diržus., nes geri laikai jau praėjo. Tikino, kad pastaruoju metu blogai ne tik pieno gamintojams, bet ir grūdininkams. Parlamentaras Bronius Pauža guodėsi, kad Seime labai mažai kaimo reikalus išmanančių politikų, todėl sunku priimti kaimui reikalingus įstatymus.

J.Talmantas skundėsi ir daug kritikos žėrė tiek Europos komisijai bei Lietuvos derybininkams – tikino, kad dėl Rusijos embargo labiausiai kenčia būtent artimiausi kaimynai, kad jie patiria daug nuostolių, už ką ji ir turi atsakyti. Žėrė kritikos ir kitoms ūkininkų organizacijoms, pripažinęs, kad ūkininkai, žemdirbių organizacijos yra labai susiskaldžiusios. Kritikavo Lietuvos žemės ūkio rūmų veiklą, kaltino jų vadovą užsiimant skaldymu. Kritikavo konkurencijos įstatymą, dėl kurio, anot J.Talmanto, perdirbimo įmonės patiria didelių logistikos išlaidų. Parazitologijos terminais kalbėjo apie 64 įmones kooperatyvus, kurios superka pieną iš smulkių ir perparduoda perdirbimo įmonėms. Anot jo, Lietuvoje nėra nė vieno tikro kooperatyvo, t. y. tokio, kuris pats supirktų pieną ir perdirbtų iki galutinės produkcijos. Tikino, kad veislininkystė „nuvažiavusi į pievas“, už ką yra atsakingi Lietuvos žemės ūkio rūmai. Tikino, kad vežti žemės ūkio produkciją į kitas šalis neapsimoka, nes pelną „suvalgys“ logistikos išlaidos. Priekaištavo, kad niekaip nepavyksta išdraskyti prekybininkų ir perdirbėjų monopolio, kad atėjo prasti laikai ir taip vadinamiems grūdininkams – grūdų kainos krenta žemyn. „Tendencijos tokios, kad reikės pakentėti“, - sakė jis.

Visą straipsnį rasite penktadieniniame "Mūsų laike".