Rajono mokyklas lanko apie 100 ukrainiečių vaikų

Didesnioji karo pabėgėlių iš Ukrainos dalis – dirbančiųjų „Manvestoje“ artimieji. Naujausia informacija apie Ukrainos karo pabėgėlius, įsikūrusius Jurbarko rajone, buvo pateikta gegužės 27 dieną Jurbarke svečiuojantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandai. Naujausius duomenis pateikė rajono savivaldybės administracijos, savivaldybės įstaigų darbuotojai, koordinuojantys pagalbą, bei nevyriausybinių organizacijų nariai. Pateikta informacija apie apgyvendinimo, švietimo, sveikatos apsaugos klausimus, socialinę paramą ukrainiečiams. Atkreipiamas dėmesys, kad įvairi pagalba ukrainiečiams reikalinga, tačiau naujų karo pabėgėlių srautai sumažėję.  Mažėja ukrainiečių skaičius ir pačiame Jurbarko rajone – yra tokių, kurie apsisprendžia grįžti namo, į Ukrainą.

Kaip žinoma, pirmieji ukrainiečiai Jurbarko rajone buvo apgyvendinti jau ketvirtą karo Ukrainoje dieną, vasario 28-ąją. Pasak rajono savivaldybės administracijos darbuotojos, kuruojančios apgyvendinimą, Jurgitos Jazukevičienės, iki gegužės mėnesio pabaigos Jurbarko rajone pagalbos reikėjo 416 asmenų iš Ukrainos, iš kurių maždaug pusė yra vaikai. Gegužės 27 dienos duomenimis, Jurbarko rajone gyvena apie 300 karo pabėgėlių, iš kurių 188 gyvena savarankiškai, o kiti – savivaldybės administracijos parūpintuose būstuose: Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos bendrabutyje, buvusiose mokyklose Girdžiuose, Vadžgiryje, Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“ šeimos gerovės namuose Smalininkuose. Ukrainiečių maitininimu rūpinasi Jurbarko r. švietimo centras, bendradarbiaujant su kitomis ugdymo įstaigomis bei rajono organizacijomis.

Atkreipiamas dėmesys, kad didesnioji ukrainiečių dalis, gyvenanti Jurbarko rajone, yra dirbančių įmonėje „Manvesta“ ukrainiečių artimieji. „Didesnioji, bet ne dauguma“, – pabrėžiama susitikime. Verta išskirti tai, kad į Jurbarką karo pabėgėliai atvyko tiesiai iš Ukrainos, t. y. Jurbarkas jiems buvo pirmoji stotelė. Paprastai kitose savivaldybėse ukrainiečiai atvyksta per pabėgėlių centrus.

Nuo karo pabėgusių ir Jurbarko krašte įsikūrusių ukrainiečių vaikai mokosi vietinėse mokyklose. Pasak rajono s. švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Aušros Baliukynaitės, iš rajono 14-os ugdymo įstaigų tik dviejose nėra mokinių iš Ukrainos. Yra registruoti 97 mokyklinio amžiaus vaikai, kurie lanko rajono mokyklas. Šis skaičius turėtų būti didesnis – manoma, kad ne visi mokyklinio amžiaus vaikai iš Ukrainos lanko ugdymo įstaigas, nors privalėtų.

Ukrainiečių vaikai, rajono tarybos sprendimu, rajono darželius, meno mokyklos užsiėmimus, sporto centro treniruotes gali lankyti nemokamai.

Didžiausią patirtį priimant pabėgėlius turi evangelikų liuteronų bendruomenė „Jurbarko sandora“, kuri dar 2014 metais buvo priėmusi 40 pabėgėlių iš Sirijos. Šeimos gerovės namuose gyvena iki 20 ukrainiečių.

Į pagalbą ukrainiečiams įsijungęs ir Jurbarko rajono viešoji bibliotekos kolektyvas – biblioteka pavirtusi savanorių koordinaciniu bei įvairiausios pagalbos centru – užsiimama su ukrainiečių vaikais, suaugusieji mokomi lietuvių kalbos. Ypatingai išskiriama Jurbarko jaunimo savanorius subūrusi Aušrinė Meškauskienė.

Į pagalbą nuo pirmųjų dienų aktyviai įsitraukė ir nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Jurbarko samariečių bendruomenė, kurios nariai ne tik renka ir dalina ukrainiečiams reikalingą paramą, bet ir maitina. Kristinos Vančienės, Jurbarko samariečių bendrijos pirmininkės, skaičiavimu, samariečių valgykloje maitinasi apie 300 ukrainiečių – tai daugiausiai vienišos mamos su vaikais ir pagyvenusieji. Taip pat ukrainiečių vaikams suteikiama galimybė lankyti vaikų dienos centrus, kurie ruošiasi veikti ir vasarą.

Pagalbos ranką ištiesusi ir „Caritas“ organizacija, bendradarbiaujanti su samariečiais, savanoriais – 7 karitietės ir 20 savanorių įsitraukusios į veiklą. Be visų kitų pagalbų, „Caritas“ dalina humanitarinius paketus (higienos reikmenis ir kt.) – tokių rajone jau išdalinta 215. Rajono gyventojai karo pabėgėliams padeda ne tik darbais, bet ir maldomis. Vyresnio amžiaus tikintieji, Jurbarko Švč. Trejybės parapijiečiai, renkasi į bažnyčią melstis už Ukrainą bei jos žmones.