Rajone pernai daugiausiai degė dūmtraukiai, pievos ir automobiliai

Juodoji statistika: Jurbarko rajone 2022 metais kilo 97 gaisrai, pasiglemžę dvi gyvybes. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus, praėjusią savaitę supažindinęs su 2022 metų tarnybos veiklos ataskaita, viena didžiausių problemų įvardino netinkamą pačių rajono gyventojų pasiruošimą šildymo sezonui, nes net 35 rajone kilusių gaisrų priežastis – netvarkingi dūmtraukiai ir krosnys. Dėl kitų priežasčių kilo mažiau gaisrų – 13 kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, po 7 – dėl netvarkingos elektros instaliacijos bei žolės deginimo. Daugiausia 2022 metais rajone degė dūmtraukiai (30 gaisrų); pievos, sausa žolė (14), automobiliai (11), gyvenamieji namai (9).

2022 metais atlikti 158 gelbėjimo darbai, tai yra ženkliai daugiau nei prieš 10 metų – tuomet ugniagesių pagalbos reikėjo 111 atvejų. Mažiausias gaisrų skaičius rajone fiksuotas 2016 metais – tik 62, o didžiausias – po 124 – 2013 ir 2014 metais. 2021 metais rajone kilo 80 gaisrų.

Praėjusiais metais ugnis pasiglemžė dvi gyvybes, 2021 metais toje skaudžioje statistikoje buvo 1 atvejis. Daugiausiai gyvybių, net 3, ugnis rajone pasiglemžė 2018 metais.

Kalbėdamas apie atvejus, kai gaisruose žuvo ar smalkėmis apsinuodijo žmonės, vienomis iš pagrindinių priežasčių T. Statkus įvardino dūmų ar smalkių detektorių, galėjusių perspėti apie kilusį pavojų, nebuvimą. Jis atkreipė dėmesį, kad vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gyventojai, nors ir turi įsigiję dūmų detektorius, jų nenaudoja. Tuose namuose, kuriuose gyvena socialiai remtini asmenys, dūmų detektoriai įrengiami nemokamai. Praėjusiais metais savivaldybės lėšomis buvo įrengta 180 dūmų detektorių.

Apgailestaujama, kad smalkių detektoriai, galintys apsaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis, kol kas mūsų rajone yra dar retai kur sutinkamas įrenginys. Beje, ugniagesiai jau ne vienerius rengia įvairias prevencines akcijas, kurių metu lankydamiesi individualiuose namuose ir butuose tikrina elektros instaliacijos ar kieto kuro krosnių būklę ir domisi, ar patalpose yra įrengti dūmų detektoriai.

Peržvelgus gaisrų ir gelbėjimo darbų statistiką pagal seniūnijas, daugiausiai gaisrų 2022 metais kilo Jurbarko mieste (22); Jurbarkų seniūnijoje (12) ir Eržvilko seniūnijoje (10). Mažiausiai gaisrų fiksuota Juodaičių seniūnijoje – du. Ugniagesių pagalbos daugiausiai prireikė vėlgi miesto seniūnijos teritorijoje (57 gelbėjimo darbai); Jurbarkų seniūnijoje (22), Viešvilės seniūnijoje (16).

Remiantis Jurbarko PGT ataskaita, daugiausiai gaisrų Jurbarko rajone 2022 metais kilo kovo mėnesį (19), o mažiausiai – liepą: tik du.

Gelbėjimo darbų statistika 2022 metais rajono savivaldybėje. Ugniagesiams teko suteikti daugiausiai techninės pagalbos (55 atvejai), padėti spec.  tarnyboms (38), pagalba buityje (17); darbai transporto priemonių avarijose (16).

Daugiausiai darbo 2022 metais turėjo Jurbarko PGT – vyko gesinti 68 gaisrų ir atlikti 91 gelbėjimo darbą. Tuo tarpo rajono savivaldybei pavaldžios priešgaisrinės tarnybos komandos dirbo mažiau – iš jų vykti gesinti daugiausiai gaisrų teko Raudonės ir Eržvilko ugniagesių komandoms (po 18); Šimkaičių ugniagesių komanda gavo 13 iškvietimų į gaisrus ir 10 – atlikti gelbėjimo darbus. Mažiausiai iškvietimų gesinti gaisrų turėjo Viešvilės ugniagesių savanorių komanda (6), bet ji atliko 15 gelbėjimo darbų.

Kas nuspręsta

Išklausius Jurbarko PGT veiklos ataskaitą ir reaguojant į skaudžius įvykius, kai ugnis pražudė du asmenis, nuspręsta rengti susitikimus su seniūnijų gyventojais ir jų metu teikti informaciją susijusią ne tik su priešgaisrine, bet ir civiline sauga. Taip pat parengti ir išdalinti pažintines skrajutes apie dūmų ir smalkių detektorius, kaip priemonę padedančią išsaugoti gyvybę ir sveikatą. Seniūnai bus įpareigoti kasmet atnaujinti socialinės rizikos grupei priskiriamų šeimų, kurių namuose dažniausiai kyla gaisrai, sąrašus, kad vykdant prevencines akcijas čia dažniau apsilankytų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai.

Šalies statistika

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2022 m. Lietuvoje kilo 8410 gaisrų, juose žuvo 72 žmonės, o 165 gyventojai patyrė traumų. Iš 72 žuvusiųjų, 26 mirtis ištiko dėl neatsargaus rūkymo. Palyginti su 2021 m., kai kilo 8333 gaisrai, kuriuose žuvo 94 gyventojai, pernai gaisrų kilo 0,9 proc. daugiau, tačiau juose žuvo 22 gyventojais, arba 23,4 proc., mažiau. 2017–2021 m. duomenimis, per metus vidutiniškai Lietuvoje kyla 9986 gaisrai, kuriuose žūsta 90 gyventojų, pernai gaisrų kilo 15,8 proc. mažiau ir juose žuvo 18 gyventojų, arba 20 proc., mažiau. Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose. 5-erių metų duomenimis, miesteliuose ir kaimo vietovėse gaisruose žuvusių žmonių vidurkis – 58 gyventojai, t. y. 1,8 karto daugiau nei miestuose. 2022 m. miestuose žuvo 24 gyventojai (33 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 48 (67 proc.), tai yra 2 kartus daugiau nei miestuose.

Netinkami ortakiai

Gaisrų dėl netvarkingų krosnių kyla ir kituose rajonuose. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aptarnaujamoje teritorijoje 2022 m. dėl krosnių, kietojo kuro katilų, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų kilo 408 gaisrai. Tirdami gaisrų priežastis, priešgaisrinės priežiūros pareigūnai atkreipia dėmesį, kad gyvenamuosiuose namuose ir butuose krosnys ir kietojo kuro katilai į dūmtraukį neretai jungiami lanksčiais ortakiais, kurie skirti šalinti palyginti nedidelės temperatūros (iki +250° C) orą.

Kaip žinoma, tiek kietojo kuro, tiek krosnių degimo produktų temperatūra gali gerokai viršyti šią ribą, todėl karšti degimo produktai pradegina ortakio sienelę ir patenka į patalpą, kurioje dažniausiai yra ypač degių medžiagų – tuomet kyla gaisras. Eksploatuojant tokius ortakius, ant paviršių kaupiasi degimo produktų likučiai, kurie gali užsidegti. Taip pat degimo proceso metu susidaro vandeninių azoto ir sieros rūgščių, kurios papildomai intensyviai ardo šio tipo ortakį.

Pareigūnai perspėja, kad tokiais lanksčiais ortakiais šalinti degimo produktus yra pavojinga, kadangi jie neatsparūs karščiui ir rūgščių poveikiui.

Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse nurodyta, kad nuo neizoliuoto metalinio jungiamojo dūmtakio sienelių turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 500 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2–s1, d0, ir kitų degių medžiagų. Nuo metalinio jungiamojo dūmtakio išorinių paviršių, izoliuotų ne mažesnio kaip 50 mm storio, ne žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktais, turinčiais maksimalią eksploatavimo temperatūrą, ne žemesnę kaip 600° C, turi būti išlaikomi ne mažesni kaip 250 mm atstumai iki statinio konstrukcijų, kurių degumo klasė mažesnė kaip A2–s1, d0, ir kitų degių medžiagų.

„Mūsų laiko“, PAGD inf.