Rajone išaugo sergamumas skarlatina

Pastaruoju metu į Jurbarko miesto ir rajono darželius įsisuko skarlatina. Kaip „Mūsų laikui“ komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė, per pastaruosius 4 metus Jurbarko rajone stebimas sergamumo skarlatina didėjimas.

Jei 2016 metais registruoti 4 atvejai, 2017 m. - 8 atvejai, 2018 m. - 11 atvejai, o šiais metais jau užregistruota 16 susirgimų. Pavieniai šios ligos atvejai jau registruoti Naujamiesčio progimnazijoje, mokykloje „Ąžuoliukas“, Jurbarkų darželyje- mokykloje, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagridinėje mokykloje, lopšelyje-darželyje „Nykštukas“. Šeši tarpusavyje susiję susirgimai skarlatina užregistruoti Skirsnemunės J. Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje. Anot visuomenės sveikatos vyriausiosios specialistės, vaikų ugdymo įstaigose nustačius skarlatinos atvejį turi būti atliekamas nuolatinis valymas ir dezinfekcija. Karščiavimas, angina ir odos bėrimai. Tokiais simptomais pasireiškia infekcinė liga, kuria kasmet Lietuvoje suserga apie 1500 asmenų. Tai bakterijų Streptococcus pyogenes sukeliama liga – skarlatina. Visuomenės sveikatos centro specialistė informuoja, kad skarlatinos inkubacinis periodas –1–6 d. (dažniausiai 2–3 d.) Liga prasideda nespecifiniais simptomais – gerklės skausmu, karščiavimu, galvos skausmais, pykinimu, vėmimu. Po 12–48 val. išsivysto specifiškas, generalizuotas, eriteminis bėrimas, kuris dažnai prasideda krūtinės srityje ir greitai išplinta po kūną apimdamas galūnes. Bėrimas dažnai ryškesnis odos raukšlėse (lenkimo raukšlėse), esančiose kaklo, kirkšnių, pažastų, alkūnių, kelių srityje. Bėrimas primena švitrinio popieriaus tekstūrą. Asmenims, sergantiems skarlatina, būdingas paraudęs veidas, išskyrus sritį aplink burną. Sritis aplink burną būna blyški. Kiti skarlatinos simptomai: tonzilofaringitas, padidėję kaklo limfmazgiai, smulkios raudonos dėmelės ant gomurio (petechijos) ir avietinis liežuvis, kuris ligos pradžioje būna pasidengęs baltu apnašu (baltai avietinis liežuvis). Skiepų nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos profilaktikos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis. Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Tos pačios rekomendacijos taikomos ir dirbantiems suaugusiesiems. Asmenys gali sirgti skarlatina daugiau nei vieną kartą, tačiau 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Tarp vaikų iki vienų metų skarlatina diagnozuojama retai dėl antikūnų, gautų iš mamos.