Radusi žiauriai nužudytą augintinį – kreipėsi į policiją

Jurbarkietė Ona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, - aut. past.), gyvenanti Jurbarke, viename iš Kestučio gatvės daugiabučių, iki šiol negali sulaikyti ašarų, pasakodama apie savo mylimą augintinį. Moterį kalbinome neseniai grįžusią iš Jurbarko rajono policijos komisariato. Ji tą dieną atsiėmė savo pareiškimą, kurį buvo parašiusi dieną prieš tai, balandžio 3-iąją. Policijos suvestinėje rašoma sausai: balandžio 1 dieną, apie 6.30 val., Jurbarke, prie Kęstučio g. esančio namo, buvo rastas negyvas katinas.

Apžiūrėjus jį išoriškai matėsi, kad iš burnos ir nosies buvo išbėgę kraujo. Ona įtarė, kad jos augintinis žiauriai nužudytas ir su policija pasidalijo savo įtarimais, kas galėjo taip padaryti. Pareiškimą atsiėmė, nes turėjo savo katiną atkasti, atnešti į policiją, kad būtų išvežtas ekspertizei į Kauną. „Mums per daug sunku, todėl nesutikome atkasti katiną. Tokį šoką išgyvenome, kad iki šiol negalime atsigauti. Įsivaizduokite – Velykų rytą po langais mylimiausias augintis negyvas guli“, – su ašaromis akyse pasakojo Ona.

Jos katinui buvo metai ir 8 mėnesiai. Išleido šeštadienio vakarą į lauką ir nesulaukė. Pasikalbėjusi su kaimynais, kurie vedžioja šunis, moteris išsiaiškino, kad dar 22 val.  jos katinas lakstė gyvas, o ant tako  buvo padėtas sekmadienį, tarp 6 ir 6.30 val. Rado katiną jau sustingusį. Spėja, kad augintinis buvo užmuštas anksčiau – konsultavosi su veterinarijos gydytoju, pasak kurio, turi praeiti 2-3 valandos, kad kūnas sustingtų.

Ona įtaria, kad jų mylimą katiną nužudė tame pačiame name gyvenanti psichiškai neįgali moteris. Ona atidžiai apžiūrėjo katino kūną ir jokių įbrėžimų, žaizdų nerado. Jokių ženklų, kad būtų automobilio partrenktas. Sako, akivaizdžiai matėsi, jog mirė nuo vieno smūgio į galvą – burnoje buvo susikaupę kraujo, visas kūnas išsitempęs. Spėja, kad katinas galėjo būti valerijonais apsvaigintas ir už galinių kojų į sieną trenktas. Kodėl įtaria būtent tą moterį?

„Todėl, kad man ji nuolat grasindavo“, – sakė Ona. Užgauliojimai, grasinimai prasidėjo maždaug prieš metus, kai pradėjo savo katiną vedžioti į lauką specialiu pavadėliu. Ona sako, kad ta moteris į jos kačiuką ir gelžgalį buvo metusi, ir ją pačią visaip iškoneveikusi. Jurbarkietė pasakoja, kad kitos kaimynės panašiai užmuštų kačių buvo radusios rūsiuose. „Ji nekenčia manęs, nekentė mano katino. Nežinau, kodėl. Ar psichiškai nesveikas žmogus gali paaiškinti, kodėl“, – apmaudavo Ona. Ji sako, kad į rajono policiją kreipėsi ir pareiškimą parašė, kad sutramdytų šią moterį, kuri, vedžiodama savo šunį, visada stiklo šukę nešiojasi, elgiasi agresyviai. „Dabar katiną užmušė, bet kad dar didesnės tragedijos neįvyktų. Man dėl to yra baisu. Negalėjau nepasakyti policijai apie tokį žiaurų elgesį“, – pasakojo Ona, pridurdama, kad šios moteris bijo visi daugiabučio žmonės. Ji gyvena ir elgiasi taip neprognozuojamai, kad gali ir gaisrą sukelti, ir vaikus nuskriausti.

Pirmas žiaurus elgesys su gyvūnais

Kaip „Mūsų laiką“ informavo Marijampolės  apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės specialistė Daiva Klimavičienė, šiemet tai buvo pirmas atvejis dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Jurbarko rajone. Ji patvirtino, kad dėl minimo gyvūno buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Pasak policijos atstovės, pareiškėja buvo informuota, kad, norint atlikti ekspertizę, t. y. išsiaiškinti, nuo ko žuvo gyvūnas, tyrimui reikia pristatyti gaišeną. Atlikus ekspertizę, yra išduodamas gaišenos tyrimo aktas. Tačiau šiuo atveju moteris jau atsisakė tyrimo. Taigi, gyvūnas tiriamas nebus.

Praėjusiais metais rajono policijos komisariate buvo registruotas vienas atvejis dėl šuns sužalojimo.

Jurbarkietė Ona sako, kad jų šeima iki šiol negali atsigauti – taip skaudu netekus mylimo augintinio. Bet jai daug apmaudžiau, kad niekas negali tokio asmens sutramdyti. „Pamatytumėte, kaip ji gyvena – langai išdaužyti, skudurais užkamšyti, gali bet kada uždegti. Grėsmė visam namui. Ar ją iškeldinti reikėtų, ar turėtų prižiūrėti kas nors. Kaip galima palikti vieną tokį psichiškai neįgalų ir dar agresyvų asmenį?“, – klausė moteris.