Prieš rinkimus rajono vadovai siunčia geras žinias

Likus mažiau nei mėnesiui iki savivaldos tarybų rinkimų, Jurbarko rajono vadovai, rajono žiniasklaidos atstovams vasario 4 dieną pristatydami 2014 metų savo veiklos ataskaitą, gyventojams siunčia tik geras žinias, nors rajono skola jau peržengė 15 mln. Lt.

Rajono meras Ričardas Juška ir administracijos direktorius Petras Vainauskas pasidžiaugė praėjusiais metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktu tyrimu – sudarytu šalies savivaldybių reitingu, kuriame Jurbarko rajonas užėmė aukštą vietą. „Tai pateikta informacija, o ne nuomonė. Visą laiką Jurbarko rajono savivaldybė, buvusi šeštame dešimtuke, pakilo į 18-ą vietą. Mes dar matome galimybių ir tobulėti“, – sakė R. Juška.

Kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas vertina, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai savivaldybės valdomos. Savivaldybės vertinamos dešimtyje gyventojams ir investuotojams aktualių sričių, tokių kaip socialinė rūpyba ar mokesčiai. Jurbarko r. savivaldybė, surinkusi 53,9 balo iš 100, indekse užėmė 18 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Tyrime rašoma, kad tai geriausias iki šiol pasiektas savivaldybės įvertinimas Lietuvos savivaldybių indekse. Rezultatą nulėmė geresni turto valdymo, komunalinio ūkio bei socialinės rūpybos sričių įvertinimai. Žema šildymo kaina Jurbarko r. savivaldybėje smarkiai pagerino komunalinio ūkio srities rodiklius. Teigiamą poveikį turėjo ir nenuostolingai dirbanti savivaldybės daugiabučių namų administravimo įmonė. Efektyviai naudojamas nekilnojamasis turtas – visos nenaudojamos patalpos įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą, o 2013 m. vykdyta privatizacija privačiam sektoriui leido įsigyti 4378 kv. m patalpų. Socialinės rūpybos srityje Jurbarko r. savivaldybė išsiskyrė labiausiai sumažėjusiu socialinės pašalpos gavėjų skaičiumi. Užimti aukštesnę poziciją sutrukdė prasčiau įvertintos investicijų, mokesčių bei biudžeto sritys. Savivaldybėje sumažėjo tiesioginių užsienio bei materialinių investicijų. Buvo išduota mažiau statybos leidimų ir verslo liudijimų. Mokestinę aplinką pagerintų maksimalaus 4 proc. tarifo nenaudojamai žemei atsisakymas. Didelės vertės viešieji pirkimai, vykdyti ne (supaprastinto) atviro konkurso būdu, lėmė menkesnį biudžeto srities įvertinimą.

Statys biokuro katilinę ir pigs šildymas

Kita gera naujiena – kitais metais Jurbarke bus pastatyta biokuro katilinė. Meras žada ir mažesnes šildymo kainas. Bet apie viską nuo pradžių. R. Juška patvirtino, kad „Kauno energijos“ valdyba prieš gerą savaitę priėmė sprendimą ir numatė skirti Jurbarko rajono savivaldybei 2 mln. eurų (apie 7 mnl. Lt) biokuro katilinei statyti. Kauno miesto taryba sausio 22 dienos posėdyje patvirtino šį investicijų planą, kuris bus teikiamas tvirtinti vasario 19 dieną Jurbarko rajono savivaldybės tarybai. Tuoj pat po susitikimo su žiniasklaidos atstovais rajono meras išvyko į Kauną, į „Kauno energijos“ valdybos ir stebėtojų tarybos bendrą posėdį, kur turėjo būti nuspręsta, kokio galingumo katilus Jurbarke statyti. Anot mero, svarstoma statyti 3,5 arba 3,3 megavatų. „Techninis projektas paruoštas. Jis gali būti pakoreguotas. Paraiška baigiama pirmą pusmetį. Darbai prasidės vasaros antroje pusėje ir planuojama, kad katilai turėtų būti įvesti į eksploataciją ateinančio šildymo sezono vidury“, – žadėjo jis. 

„Kauno energija“ investuoja į katilinę Jurbarke, mažindama savo išlaidas. Meras patikino, kad praėjusiais metais dėl aukštų dujų kainų Jurbarko katilinė patyrė 513 tūkst. Lt nuostolių. „Prognozuojama, kad 2015 metais nuostolis bus apie 2 mln. Lt“, –sakė R. Juška, patikinęs, kad biokuro katilinės statyba neturėjo jokios įtakos tarifui.

Meras pranešė ir dar vieną žinią – rajone mažės šildymo kainos. Bet tai ne Jurbarko rajono savivaldybės nuopelnas. Šildymas pigs ir Kaune. Jurbarkiečiai už šildymą moka pagal Kauno miesto tarybos patvirtintą tarifą. Anot mero, prognozuojama, kad vasarą, ne šildymo sezono metu, tarifas gali siekti 15 ct už kilovatvalandę. „Tai jis būtų vienas mažiausių Lietuvoje ar net pats mažiausias. O šildymo sezono metu prognozuojama – nuo 20 iki 22 centais litų už kilovatvalandę. Ir tai bus vienas mažiausių tarifų Lietuvoje“, – tikino meras. Statyti biokuro katilinę savarankiškai, atsiskyrus nuo „Kauno energijos“ , pasak R. Juškos,  būtų esminė klaida ir didžiulė bėda krašto gyventojams. Tokiu atveju investicijų reikėtų ieškoti pačiai savivaldybei, be to, grąžinti lėšas „Kauno energijai“, kurias ji investavo į Jurbarko katilinę ir visos investicijos būtų įskaičiuotos į tarifą.  „Taip tas tarifas būtų vienas didžiausių Lietuvoje, pastačius katilinę savarankiškai“, – sakė meras.

Kodėl tik dabar nuspręsta statyti Jurbarke biokuro katilinę? Susiklostė palankios sąlygos, į kurias atsižvelgė ir jomis pasinaudojo „Kauno energija“ bei Kauno miesto taryba. Anot R. Juškos, anksčiau tokios galimybės nebuvo, nes su „Lietuvos dujomis“ pasirašyta sutartis iki 2016 metų gruodžio 31 dienos – netęsybos kainuotų 2 mln. Lt. „Praėjusiais metais „Lietuvos dujos“ perėjo į „Lietuvos energijos“ sudėtį ir taip prarado teisinį statusą. Neliko „Kauno energijai“ įsipareigojimų pagal pasirašytą sutartį.  Nereikėtų mokėti netęsybų“, – sakė R. Juška.

Skola – per 15 mln. Lt

Naujuosius, 2015-uosius metus, rajono savivaldybė pasitiko su 15 mln. 596 tūkst. Lt skola. Ši suma – bendras rajono savivaldybės trumpalaikis ir ilgalaikis įsiskolinimas. Skolą išaugino vykdomi investiciniai projektai – dėl jų ilgalaikis įsiskolinimas padidėjo 1 mln. 900 tūkst. Lt. Tiesa, trumpalaikis kreditorinis įsiskolinimas, lyginant su 2013 metų  pabaiga, sumažėjo per 2,7 mln. Lt ir dabar sudaro per 1,6 mln. Lt.

Nors ir su skola, R. Juška nusiteikęs optimistiškai. „Beveik 30 šalies savivaldybių neturi skolinimosi limito, o mes dar turime per 20 mln. Lt pasiskolinti. Optimistiškai laukiame naujo laikotarpio ir turime visas finansines galimybes įgyvendinti“, – sakė jis.

Planuojamas 2015 metų biudžetas

Prognozuojamas 2015 metų biudžetas - 23 mln. eurų (apie 80 mln. Lt). Praėjusiais metais patikslintas rajono biudžetas buvo beveik 81 mln. Lt.

„Jis sunkesnis technine prasme, nes mums reikėjo padaryti du biudžetus. Visus skaičius suskaičiavome litais, o paskui kiekvieną skaičių – eurais. Darbo prasme – dvigubas biudžetas“, – guodėsi Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė, pristatydama 2015 metų biudžeto skaičius.

Prognozuojama, kad 2015 metų biudžetu bus užtikrinamas 11 mėnesių finansavimas. Reikės skolintis 1 mln.  330 tūkst. eurų, arba 4,6 mln. litų. Šios sumos reikia vykdomiems investiciniams projektams užbaigti ir ilgalaikiam turtui įsigyti.

Šiais metais rajono savivaldybei reikės sumokėti 720 tūkst. eurų, arba 2,5 mln. Lt skolų ir palūkanų. Anot A. Stoškienės, pagal skolinimosi limitus (per metus) savivaldybė gali skolintis 1,8 mln. eurų.

Į rajono biudžetą įdedama 300 tūkst. eurų.