Pradėjo perėti mažosios žuvėdros: įsigaliojo draudimas

Gamtosaugininkai primena, kad siekiant apsaugoti nykstančias mažąsias žuvėdras -  įsigalioja draudimas. Nuo gegužės 20 dienos iki rugpjūčio 1 dienos draudžiama lankytis tose vietose, kuriose yra pagrindinės šių paukščių perimvietės - tam,, kad mažosios žuvėdros galėtų sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius.  

Draudžiamos lankyti vietos yra šios. Tai Jurbarko ir Šakių rajonuose esančios keturios mažųjų žuvėdrų veisimosi vietos Nemuno upėje: perimvietės ties Greičiais ir Sudargu, ties Kidulių kaimu, ties Rotulių kaimu ir žemiau Mituvos žiočių. 

Mažosios žuvėdros gali perėti ne tik natūraliose salose. Nemune supilta 10 dirbtinių smėlio salų ties šiomis seklumomis - ties Kalnėnų, Skirsnemunės, Stulgių, Antkalniškių, Sutkiškių, Matanskynės, Mikytų, Bružės, Paštuvos bei Altoniškių, "Mūsų laiką" informuoja Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis. „Salos supiltos šalia šių seklumų valant laivakelį", - komentavo pašnekovas, pridūręs, kad gegužės pabaigoje Panemunių regioninio parkas planuoja atlikti tiek salų, tiek pačių žuvėdrų monitoringą.

Praėjusių metų pradžioje Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kad siekiantp agerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius pradėtas vykdyti ES remiamas projektas. Jo bendra vertė – beveik 2,4 mln. eurų. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų. 

Pagrindinis šio projekto tikslas – visose mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose pagerinti jų buveinių kokybę ir būtinas apsaugos sąlygas įtraukiant suinteresuotas institucijas į šias veiklas ir panaudojant jų pajėgumus. Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su partneriais. Jį numatyta baigti 2022 m. gruodį.

Visose aštuoniose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose planuojama atkurti šiems paukščiams tinkamas sąlygas. Nemuno pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Kalvių karjere ir Nemuno deltoje pilamos stacionarios salos. Iš viso numatyta supilti 13 salų. Be to, šiose teritorijose planuota išdėlioti 600 slėptuvių žuvėdrų jaunikliams, o lankytojams perimviečių prieigose įrengti informacinius ženklus.

Mažoji žuvėdra – šalyje retas ir saugomas paukštis, nuo 1976 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir globojamas Berno bei Bonos konvencijų, Paukščių direktyvos. Dabar Lietuvoje peri tik apie du tris šimtus mažųjų žuvėdrų porų, informuoja Aplinkos ministerija. Labai svarbu, kad šie paukščiai nebūtų trikdomi perėjimo metu. Deja, jų populiaciją mažina žmonės (žvejai, poilsiautojai) ir jų lankymasis perimvietėse. Dėl vandens lygio svyravimų, pakrančių apžėlimo medeliais, kita augalija nyksta vietos, kuriose mažosios žuvėdros gali dėti kiaušinius. Norint jas išsaugoti, būtina valyti šių sparnuočių perėjimui tinkamus krantus, riboti žmonių lankymąsi veisimosi vietose.

Upinės žuvėdros, beveik perpus didesnės už mažąsias žuvėdras, yra paplitusios Lietuvoje, bet jų apsaugos būklė nėra palanki, kadangi sunyko kai kurios šių paukščių perėjimo vietos, o daugelis kitų veisimosi vietų yra mažai tinkamos.