Po tragiškos avarijos – Raudonės seniūno priekaištai kelininkams

Užprogramuota nelaimė – taip Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas įvertino vasario 14-osios rytą įvykusią baisią avariją ties Raudone. Pasak jo, tokios nelaimės būtų išvengta, jei kelyje būtų buvusi įrengta saugumo salelė. Tuo tarpu AB „Via Lietuva“ atstovai aiškina, kad minėtoje sankryžoje jau įdiegta pakankamai eismo saugos priemonių.

Raudonės seniūnas Č. Meškauskas ketina kreiptis į rajono savivaldybę, prašydamas avarijos vietoje įrengti saugumo salelę.

Kaip informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vasario 14 d., penktadienio, rytą, apie 7.50 val., Plento gatvėje (taip vadinama kelio Kaunas–Jurbarkas atkarpa ties Raudone) kaktomuša susidūrė automobiliai „Ford Galaxy“ ir „BMW“. Gelbėtojams buvo pranešta, kad prispausti keturi žmonės, bet įvykio vietoje rasti trys, kuriuos ugniagesiai gelbėtojai išvadavo ir perdavė greitosios pagalbos medikams. Avarijos vietoje kelioms valandoms buvo uždarytas eismas. Tvarkant avarijos vietą, kiek prieš vidurdienį, automobilyje „Ford Galaxy“ už galinių sėdynių, rastas dar vieno žuvusio vyro, gim. 1957 metais, kūnas.

Marijampolės apskrities VPK atstovė Ieva Petrulevičienė „Mūsų laikui“ komentavo, kad pirminiais duomenimis avarija įvyko, kai automobilis „Ford Galaxy“ suko į kairę ir nepraleido nuo Kauno pusės atvažiuojančio „BMW“. Iš pradžių manyta, kad automobiliu „Ford Galaxy“ važiavo keturi žmonės, bet vėliau paaiškėjo, kad buvo penki. Automobilyje BMW buvo tik vairuotojas. Sužaloti du „Ford“ keleiviai ir abu vairuotojai. Vienas sužeistasis, gim. 1976 metais, buvo išvežtas į Jurbarko ligoninę, vėliau pranešta, apie šio vyro mirtį. Kauno klinikose šiuo metu gydomi nukentėję vyrai, gimę 1967, 1969 ir 1989 metais. Abu žuvusieji yra iš Raudonės seniūnijos.

Seniūnas: saugumo salelė turėjo būti

„Mūsų laiko“ pakalbintas Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas neslėpė emocijų: jo manymu nelaimė šioje kelio atkarpoje buvo užprogramuota, nors jei ties minėta sankryža būtų įrengta saugumo salelė, tokios tragedijos būtų išvengta. Jam pikta ir apmaudu, nes dar prieš 10–12 metų su kelininkais sakosi kalbėjęs apie saugumo salelę, kuri esą lyg ir  buvo projektuojama Raudonėje, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių buvo įrengta ne ties Raudone, o ties Raudonėnais. „O ji čia [Raudonėje] tikrai reikalinga. Ir jeigu būtų buvusi ta salelė, apie šią nelaimę nešnekėtume“, – apgailestavo seniūnas, teigiantis, kad iki šiol nežino, kodėl buvo priimtas sprendimas saugumo salelę nuo Raudonės perkelti prie Raudonėnų. Kita saugumo salelė įrengta ties įvažiavimu į Veliuoną.

Seniūnas prisiminė ir anksčiau, maždaug prieš trejus metus, čia įvykusią avariją, kai į jo kaimyno traktoriaus, sustojusio pasukti į kairę, priekabą rėžėsi nuo Jurbarko atlėkęs „BMW“.

Kreipsis į savivaldybę

Seniūnas ketina artimiausiu metu kreiptis į rajono savivaldybės eismo saugumo komisiją ir prašyti ties sankryža į miestelį įrengti saugumo salelę. Jo manymu, tokia greičio mažinimo priemonė yra tinkamiausia, tai rodanti ir Šilinės patirtis –  eismo įvykiai, kurių ten įvykdavę gana nemažai, baigėsi įrengus saugumo salelę ties posūkiu į Raseinių kelią.

Priminus, kad atkarpoje ties Raudonės miesteliu draudžiama važiuoti greičiau nei 70 km/val., seniūnas liūdnai pajuokauja, kad tokie ribojimai – kaip žvakė mirusiam. „Jei visi laikytumėmės įstatymų, karo Ukrainoje nebūtų“, – sako jis.

Beda pirštu į „Via Lietuva“

Seniūno teigimu, kelius tikrina ir eismo saugumu rūpinasi kelininkai, AB „Via Lietuva“, kurie, stebėdami, rinkdami duomenis, filmuodami, turi matyti situaciją ir ją vertinti. Deja, pasak Č. Meškausko, susikalbėti su eismo saugumu turinčiais rūpintis specialistais seniūnijai ne visuomet pavyksta: neseniai gavo neigiamą atsakymą į prašymą Raudonės miestelyje, vienoje iš gatvių, įrengti draudžiantį sustoti ženklą. AB „Via Lietuva“ seniūnijos prašymą atmetė, nors rajono eismo saugumo komisija jam pritarė. „Tikriausiai jie, būdami Vilniuje, geriau nei mes mato, ko mums Raudonėje reikia“, – liūdnai ironizavo seniūnas.

Per mažai eismo įvykių

Tuo tarpu AB „Via Lietuva“ specialistai teigia, kad sankryžoje ties Raudone jau įdiegtos eismo saugos priemonės: leistinas maksimalus važiavimo greitis sankryžoje ribojamas iki 70 km/val., yra „STOP“ ženklas ir „STOP“ linija šalutiniame kelyje. Sankryžos zonoje draudžiamas lenkimas.

Pasidomėjus, ar bendrovė svarsto galimybę toje vietoje įrengti saugumo salelę ar kokią kitą greičio mažinimo priemonę, buvo atsakyta, kad vieno lygio sankryžos valstybinės reikšmės keliuose yra pertvarkomos prioritetinės eilės, sudaromos pagal Vieno lygio sankryžų pertvarkymo prioritetinės eilės sudarymo metodiką, tvarka. Pagrindiniai kriterijai patekti į prioritetinę eilę yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, įskaitinių eismo įvykių skaičius, leistinas važiavimo greitis sankryžos pagrindiniame kelyje ir kt. „Pagal šiuos kriterijus sudarytoje vieno lygio sankryžų pertvarkymo prioritetinėje eilėje nėra Jūsų minimos sankryžos“, – pakomentavo bendrovės komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė. Tiesa, pasak jos, „Via Lietuva“ šiuo metu peržiūri sankryžų pertvarkymo ir parinkimo prioritetinių eilių metodikas bei artimiausiu metu planuoja parengti avaringiausių valstybinės reikšmės kelių sankryžų pertvarkymo eiles ir priklausomai nuo skiriamo finansavimo tęsti jų pertvarkymą. Nors vargu, ar sankryža ties Raudone į tokią eilę pateks – specialistė pastebi, kad 2022–2024 m. VšĮ Transporto kelių agentūra Jurbarko rajono savivaldybėje nėra nustačiusi nė vienos „juodosios dėmės“. Taip vadinami kelio arba gatvės ruožai, kuriose per pastaruosius 4 kalendorinius metus yra įvykę 4 arba daugiau įskaitinių eismo įvykių.