Pirmoji knyga žingsnių ritmu kviečia į iliuzijų sodą

Gražus ir baisus tuo pačiu metu. Taip apie savo autorinį vakarą juokais sakė Rūta Vasiliauskienė, gruodžio 10-ąją sukvietusi į savo pirmosios knygos „Miglų sodas“ pristatymą. Iki šiol tapybos darbais garsėjusi Rūta, kūrybos šventę padovanojo penktadienio pavakarę sukvietusi artimuosius, draugus, kolegas, savo talento gerbėjus į Jurbarko kultūros centro mažąją salę, kurioje ir buvo pristatyta jos pirmoji eilėraščių knyga. Jurbarko kultūros centro direktoriaus pavaduotoja dirbanti Rūta tą vakarą išgirdo daugybę sveikinimų, linkėjimų. „Visi jie buvo ir gražūs, ir nuoširdūs... Tačiau jaukiausias ir nuoširdžiausias dalykas man buvo tiesiog galimybė pabūti kartu“, – „Mūsų laikui“ sakė Rūta, tarsi leisdama suprasti, kad gyvenant pandeminiu laikotarpiu galimybė būti kartu – jau yra didžiausia dovana. Nors pandemija gana svariai prisidėjo prie šios knygos atsiradimo – kūrėja galėjo daugiau laisvo laiko skirti sau, o tuo pačiu ir kūrybai – visgi Rūtos eilėraščiuose neužtiksite jokių karantino atspindžių.

Į knygą sugulė maždaug per vienerius metus sukurti eilėraščiai. „Kodėl per vienerius? Todėl, kad eilėraščius apskritai pradėjau rašyti maždaug 2020 m. vasarą“, – pasakoja ji, paaiškinusi, kad pradėjusi kurti eiles nė minties neturėjusi apie knygą. Tiesiog eiluotas mintis užsirašydavo išmaniojo telefono užrašinėje bei vieną kitą paskelbdavo feisbuke. Rūtos eilės rado skaitytoją - jos feisbuko draugams kūryba taip patiko, kad kai kurie ėmė klausinėti, kada šioji išleisianti knygelę. „Taigi, kai tų eilėraščių susikaupė šiek tiek virš 60, pagalvojau, kad gal ir būtų visai smagu juos tvarkingai suguldyti į knygą“, – šypsosi Rūta. Savo skaitytojo ji nebandanti įsivaizduoti. „Neapsakomai nudžiugina žmonės, kuriuos paliečia manoji poezija, kuriuose, suprantu, yra tie patys jausmai, tos mintys, kurios jaudina ir mane...“ – sako ji.

Eilės jai pačiai, bet ne apie ją

Rūtos eilėraščiai yra patys įvairiausi. Kai kurie sukurti kokia nors proga, tačiau daugiausiai – visai be progos, atsiliepiant į akimirkos jausmą, blykstelėjusią mintį, išgirstą žodį... „Be abejo, manieji eilėraščiai visi be išimties yra skirti man pačiai, bet nebūtinai yra apie mane. Poezijoje egzistuoja lyrinis herojus. Suprantama, jis visada yra panašus į poetą, bet tikrai ne absoliučiai. Na, o psichoterapiniai eilėraščiai skirti išimtinai man pačiai... Tokie egzistuoja, bet tikrai ne šioje knygelėje“, – šypteli kūrėja.

Knygoje – savotišką filtrą „praėję“ kūriniai. Pagrindinis Rūtos kūrybos vertintojas, pirmasis jos skaitytojas – vyras Kęstutis Vasiliauskas, žinomas muzikos pedagogas, kompozitorius. Šiam ir dar keliems artimiems žmonėms parodydama savo eilėraščius Rūta pasitikrina. „Paprastai jų pastabos būna taiklios... Bet vėlgi, reikia atsiminti, kad už kūrinį visada atsako autorius. Taigi, ir galutinis sprendimas visada yra jo paties“, – mano ji.

Kodėl „Miglų sodas“

Rūta pripažįsta, kad sugalvoti knygai pavadinimą – ne ką lengvesnis uždavinys nei parinkti vardą savo vaikui. Pirmasis, darbinis, buvo „Žingsnių ritmu“, nes nemažai eilėraščių gimė kaip tik vaikštinėjant Nemuno pakrante netoli nuo namų, kur abu su vyru labai mėgsta vaikščioti. Paskui buvo dar keletas variantų, kurie taip pat buvo atmesti. Galiausiai kilo mintis visą knygą pavadinti „Miglų sodu“. „Tiesiog vienas iš eilėraščių turi pavadinimą „Sodas“, kuriame kaip tik pasakojama apie nuostabų sodą, kuriame labai gera būti, tik bėda, kad iš tiesų jo nėra. Toks tad iliuzinis sodas... Na, o miglos įvaizdis, ko gero, geriausiai įkūnija iliuziją...“, – Rūta su meile pasakoja apie savo pirmąją knygą, kuri tikrai nėra iliuzija. Kviečiame užsukti į R. Vasiliauskienės „Miglų sodą“.