Pėsčiųjų žygis Eržvilke masiškumu pranoko tarptautinį žygeivių festivalį Jurbarke

Saulėtą šeštadienį Eržvilke vykęs septintasis "Kęstutėnai" žygis pėsčiomis pranoko organizatorių lūkesčius. Organizatoriai, Pėsčiųjų žygių asociacija, tikėjosi sulaukti nuo 1 iki 2 tūkst. dalyvių, o į Eržvilką suvažiavo gerokai per 2 tūkst. Šis teminis žygis tapo pačiu masiškiausiu, žygeivių skaičiumi pranokęs net iki tol bene masiškiausią tarptautinį žygeivių festivalį, kuris tradiciškai organizuojamas Jurbarke rugpjūčio pradžioje.

Šeštadienį, balandžio 1 d., Eržvilke vyko 7-asis "Kęstutėnai" žygis pėsčiomis, skirtas atminti Kęstučio apygardos partizanus, jų kovas ir aukas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Organizatoriai planavo, jog į Eržvilką atvyks nuo 1000 iki 2000 žygeivių iš visos Lietuvos, nes praėjusiais metais tame pačiame žygyje dalyvavo apie 1500 dalyvių. „Iš teminių - istorinių žygių pastarasis tikrai gavosi masiškiausias. Dalyvių skaičiumi „Kęstutėnai“ pranoko ir patį festivalį. Tai reiškia, kad reikės daryti korekcijas“, - „Mūsų laikui“ pirmadienė sakė Vytenis Genys, vienas iš Pėsčiųjų žygių asociacijos (PŽA) vadovų.

Prie žygio organizavimo prisidėjo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas.

Vytenis pasidžiaugė, kad pirmą kartą prisijungė ir po Eržvilko miškus ir pelkes žygiavo amerikiečių kariai. Pirmą kartą sudalyvavo ir vokiečių bei olandų kariškiai. Juos sukviesti, pasak pašnekovo, organizatoriai naudojo įvairius komunikacinius kanalus.

Žygeiviams didžiausią įspūdį paliko bundanti gamta ir ne tik. Pasak Vytenio, kažkas iš žygeivių jau matė ir prabudusių žalčių, ir besikalančių kačiukų. „Eržvilko apylinkėse yra šlapi miškai. Taip pat ir šiokių tokių pelkių yra. Atrodo, žygeiviams braidymas per pelkes paliko ilgai neišdilsiantį įspūdį“, - šypsojosi Vytenis.

Žygeivių laukė dvi skirtingo ilgumo trasos. Viena trasa apie 22 kilometrus ilgio, kuriai įveikti nereikėjo jokio specialaus pasiruošimo. Mėgstantys didesnius iššūkius žygiavo visus 36 kilometrus. Dauguma žygio trasų driekėsi Eržvilko apylinkių miškų keliais, keliukais. Bendras žygio dalyvių startas prasidėjo 10 val. nuo Eržvilko gimnazijos. Buvo numatyta, kad žygio dalyviai finišuos skirtingais laikais iki 19 val. toje pačioje gimnazijoje. Specialiai žygiui Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis suorganizavo talką ir pastatė medinį tiluką per Vidaujos upę.

Iš festivalio organizatorių lūpų - pagiriamieji žodžiai Eržvilko seniūnui. „Tai fantastiškas žmogus. Jis laikosi duoto žodžio, nes trasa turėjo eiti per Vidaujos upelį. Paklausėme seniūno dėl galimybės padaryti medinį tiltelį per Vidaują. Ir buvo padaryta. Kitu atveju mums būtų tekę kureipti žygeivius į Eržvilko-Jurbarką kelią, ko mes labai nenorėjome“, - džiaugėsi V.Genys, dėkingas ir Eržvilko gimnazijos direktorei Birutei Genienei už tai, kad svetingai priėmė iš visos šalies kampelių susirinkusius žygio dalyvius.

Pasak V.Genio, taip pat ir girininkija labai prisidėjo prie žygio. Žygeiviams pietauti numatytoje parūpino keletą medžių atsisėsti. „Taip pat pačios aikštelės dangą palygino.Tikrai pasistengė savo turimomis galiomis pagerinti žygio trasos dalies infrastruktūrą“, - dėkojo girininkijai V.Genys.

PŽA tokius žygius patriotine tema organizuoja visoje Lietuvoje. V.Genys pasidžiaugė ir šiais metais įvykusiu naktiniu "Tauriečiai" žygiu Ežerėlyje, Kauno rajone, kurį organizavo kovo 3 d. "Tauriečiai" žygis skirtas Tauro apygardos partizanų atminimui. Vytenis prisiminė, kad naktiniame "Tauriečiai" žygyje dalyvavo ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas su 20 žmonių iš savivaldybės.

"Turime Kauno rajono savivaldybės vadovų palaikymą kitų metų "Tauriečiai" žygiu", - pasidžiaugė Vytenis. 

"Tauriečiai" ir "Kęstutėnai" yra teminiai-istoriniai žygiai, kurie vyks ir kitais metais. "Tauriečiai" - kovo mėnesį. "Kęstutėnai" - balandį.

Pasak Vytenio, sekantis PŽA organizuojamas žygis bus specifinis. eXtreme 2x100 km. "Dar neapsisprendėme, kokiu maršrutu darysime. Bet Jurbarkas kaip tarpinė nakvynės-poilsio vieta tikriausiai bus palikta", - ateities planais dalijosi pašnekovas.

Tuomet rugpjūčio pirmąjį savaitgalį vyks tarptautinis dviejų dienų žygis Jurbarke "Lietuvos žygeivių festivalis", o rugsėjo antrąją dieną pirmą kartą organizuos žygį, skirtą pažinti, pamatyti Mažają Lietuvą.

"Tai kad pastaruosiuose dviejuose žygiuose absoliuti dauguma žygio dalyvių yra 1991 - 1999 m. gimimo - tai yra pirmoji po Lietuvos nepriklausomybės gimusi karta. Taip pat žinant tai, kad mūsų tėveliai jau artėja 6-ą dešimtį, tada supranti, kad mes "neverdame savo sultyse", o einame kartu su gyvenimu. Tai aktualu jaunajai Lietuvos kartai, kas yra mūsų ateitis. Ir dar labai džiaugiuosi, kad žygiai pėsčiomis visoje Lietuvoje dygsta kaip grybai po lietaus", - "Mūsų laikui" pasidžiaugė Vytenis, patikinęs, kad viena iš PŽA pamatinių idėjų nuo pat pradžių ir buvo populiarinti žygius - kad juos organizuotų ir kiti. Šiuo metu Lietuvoje vyksta pačių įvairiausių žygių pėsčiomis. Juos organizuoja ir regioniniai parkai. Anot Vytenio, jų vadovybė tikriausiai suvokė, kad per žygių pėsčiomis organizavimą tai yra puikus būdas populiarinti regioninius parkus.

Daugiau nuotraukų iš žygio Eržvilke - "Mūsų laiko" feisbuke.