Panemunės pilyje baigti pirmojo etapo tvarkybos darbai

Lapkričio 18 d. Kultūros paveldo departamento paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė Panemunės pilies, vadinamos Gelgaudų, Vytėnų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22716) rūmų pietų korpuso I etapo tvarkybos darbus, kurios atliko MB „Virmalda“. Tvarkybos darbai apėmė pirmojo ir antrojo aukšto patalpų apdailos konservavimą, restauravimą ir remontą, pirmojo aukšto keramikinų plytelių grindų restauravimą, pietų korpuso fasadų mūrinių ir tinkuotų paviršių, architektūrinių detalių konservavimą, restauravimą ir remontą, taip pat lauko ir vidaus durų, langų, laiptų restauravimą, antrojo aukšto interjero sienų tapybos konservavimo ir restauravimo darbus, pagal istorinius duomenis ir analogus buvo atkurti įrangos ir interjero elementai.

Panemunės pilies pietų korpusas iš kitų išsiskiria architektūrinės stilistikos ir detalių įvairove. Jo pirmojo aukšto centrinė dalis kartu su apačioje esančiais rūsiais yra vėlyvojo renesanso stiliaus. Arkados architektūroje vyrauja maneristinės (barokinės) formos, išskyrus pirmo aukšto vidines arkas. Korpuso antrasis aukštas klasicistinis. Kita reikšminga šio korpuso ypatybė yra jo santykinai gera fizinė būklė. Palyginti su kitais pilies korpusais, čia išlikę labai daug autentiškos medžiagos. Trečioji pietų korpuso išskirtinumą lemianti aplinkybė yra ypatinga čia buvusių patalpų funkcinė paskirtis. Beveik visą korpuso antrąjį aukštą užima klasicizmo stiliaus reprezentacinių salių anfilada. Šios patalpų grupės planinė-erdvinė struktūra gerai išlikusi, o dideli autentiški sienų tapybos fragmentai leidžia susidaryti išsamų buvusių interjerų vaizdą.   Reprezentacinius apartamentus Panemunės pilies pietų korpuso antrame aukšte sudarė prieškambaris, mėlynasis salonas, dvylikos kolonų salonas, rožinis kabinetas (buduaras), galerija, valgomasis, kredensas, pokylių salė. Išlikę sienų tapybos fragmentai atskleidžia apie anuomet vyravusias klasicizmo, ampyro ir bydermejerio stilių puošybos madas.   Renesansinę Panemunės pilį 1604 m. pastatė vengrų kilmės didikai Eperješai. XVIII a. pastatus perėmusi Gelgaudų giminė, rekonstravo pilį ir ji įgavo klasicizmo bruožus. Po 1831 m. sukilimo pastatai atiteko carinės Rusijos iždui, prasidėjo pilies nykimo laikotarpis. Apleistoje pilyje net 200 metų liko nepaliestos pietinio korpuso antrojo aukšto itin svarbios reprezentacinės salės. Jos išliko tokios, kokios buvo valdant Gelgaudams, neperplanuotos, nesuskaidytos ar sujungtos, išliko net ir sienų tapybos fragmentai. Panemunės pilies atveju vykdant tvarkybos darbus autentiški bei išsaugoti yra tiek Renesanso, baroko, tiek ir klasicizmo laikotarpio statybų ir dekoravimo etapai. Panemunės pilis jau daugiau kaip dešimt metų fragmentiškai restauruojama, daugiausiai darbuojasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) Paminklotvarkos katedros dėstytojai ir studentai. Nuo liepos mėnesio pilies lankytojai gali apžiūrėti reprezentacinius pilies apartamentus, kurie mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Darbai vykdyti pagal tvarkybos darbų projektą „Panemunės vad. Gelgaudų, Vytėnų pilies rūmų pietinio korpuso Vytėnų g. 53, Pilies I k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r., tvarkybos darbų projektas (taikomieji tyrimai, konservavimas, restauravimas, remontas) „B“ laida. Pirmas statinio tvarkybos darbų etapas“. Projektą parengė UAB „Architektūra idėjos realizavimas“, projekto vadovas Rimas Grigas.

KPD inf.