Panemunės pilies lankytojus pasitinka ir išlydi... gandras

Žuvys ieško, kur giliau, o paukščiai ten, kur žmonių daugiau. Ypač žiemą, kuomet šalta ir sunku susirasti maisto. Štai kodėl Pilies kaimą pamėgo sparnuočiai. Prie bene populiariausio Jurbarko rajono turistinio objekto traukia ne tik žmonės. Panemunės pilies tvenkiniuose galima išvysti ne tik žiemoti likusių ančių, bet ir... gandrą. Šis pilies prieigose pastebimas vaikštinėjantis jau gerą savaitę. Paukštis traukia ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesį – šie įamžina gandrą nuotraukose, ramiai tupintį didingos pilies fone. Apie tvenkinį, prie įėjimo į pilies kiemą, besisukiojantis paukštis, kiek galima spręsti iš komentarų, nesibaido žmonių, leidžiasi maitinamas. „Mūsų laiko“ skaitytojai prisiminė, kaip praėjusiais metais Tauragėje buvo likęs žiemoti baltasis garnys, ir kaip žmonės jam nešė žuvies. Kiti iki šiol atsimena gandrą, kurį pažinojo visas Kaunas – šis paukštis apie 1979-uosius peržiemojo labai gilią ir šaltą žiemą netoli dabartinio Molo.

„Mūsų laikas“ pasidomėjo, ką apie likusius Lietuvoje žiemoti gandrus mano gamtininkai. Jų šis faktas nenustebino. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių. Paukštis neišskridęs, nes gali būti sužeistas, neišsivystęs ar net žmonių prijaukintas. Visko nutinka. Kad ir kokia yra toji žiemojimo priežastis, šį gandrą žiemą reikia maitinti, antraip jis nugaiš. Tik gamtininkai tuoj pat priduria, kad gandrus reikia maitinti ne batonu, nes taip paukštis tunka. Be to, jo skrandis tokiam maistui nėra pritaikytas – gali kilti įvairių ligų. Gamtininkai primena, kad šie sparnuočiai yra mėsėdžiai, tad jiems tiktų mėsos faršas, sliekai ar pelės iš zooparduotuvių. Batonas nėra tinkamas maistas ir antims bei gulbėms, kurias įprastai žiemą lepiname.

Gamtininkai yra kategoriški – maitinti paukščių, kol vandens telkiniai neužšalę ir jie gali pasirūpinti savimi, negalima, nes taip iškreipiama paukščių migracija. Gailint sparnuočių, jiems galima pakenkti. Štai ką šia tema yra sakęs žinomas gamtos fotografas Marius Čepulis.

„Ančių ir gulbių šėrimą prilyginčiau balandžių šėrimui – nėra jokios prasmės ir dar gal net jiems pakenkiam, nes dažniausiai jiems kemšame pigų nemaistingą batoną. O jei jau knieti vandens paukščius maitinti, tai reiktų pradėti tik tada, kai upių krantus aptraukia ledas. Iki tol antys ir gulbės pačios to maisto puikiai susiranda, o jei neras – patrauks kur piečiau. Nes pradėję iš gailesčio šerti rudenį, jas įpratinam, jos pasilieka žiemoti ir tampa išlaikytinėmis. Ir jei jau šeriat, tai šerkit sveikuoliškai – grūdais, virtais ryžiais, smulkintomis salotomis ar kopūstais“, – taip M. Čepulis yra komentavęs DELFI.lt. To turėtų nepamiršti jurbarkiečiai, kuriems tikra pramoga tapusi Nemune maitinti žiemoti likusias gulbes, o Mituvos upėje – antis. Gruodžio pabaigoje žiemoti likusios antys pastebėtos besibūriuojančios prie tilto Dvaro parke.