Pagaliau taryba spręs, ar šalinti sovietų kario paminklą iš miesto

Netrukus paaiškės Jurbarko rajono valdžios, mero ir visos tarybos, požiūris bei politinė valia į okupacinio režimo simbolius – sovietų karių paminklus – Jurbarko rajone. Rugsėjo 29 dienos rajono tarybos posėdžio darbotvarkėje vienas iš numatytų klausimų – dėl sovietinio paminklo, esančio Jurbarko antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje, demontavimo. Pastarasis klausimas 29-ių klausimų darbotvarkėje yra numatytas priešpaskutinis. Į tarybą rinkėjų deleguoti politikai pirmiausiai spręs tik dėl vieno, t. y. Jurbarko mieste, Muitinės g. 9, esančio paminklo – rugsėjo 29 dieną tars savo galutinį žodį, pritarti ar ne rajono savivaldybės administracijos siūlymui demontuoti šį sovietinį paminklą bei, pritarus, įpareigos rajono savivaldybės administracijos direktorių organizuoti paminklo demontavimą.

Šis klausimas į tarybos rugsėjo mėnesio posėdžio darbotvarkę įtrauktas, sulaukus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo – ši patikslino mieste esančių Antrojo pasaulinio karo karių kapinių vertingąsias savybes. Komisijos sprendimu, saugotinas šiame objekte yra tik žemė ir jos paviršiaus elementai (reljefas) bei karių palaikai, kas reiškia, kad sovietų kario paminklas nėra saugotinas. Minėta komisija šį klausimą svarstė ir tokį sprendimą priėmė rugsėjo 19 dienos posėdyje.

Rajono meras S. Mockevičius yra žadėjęs balsuoti „Už“ tokių paminklų demontavimą. „Aš tikrai balsuosiu, kad (sovietinių karių paminklus) nugriauti. Kaip balsuos kiti tarybos nariai, nežinau“, – prieš gerą savaitę „Mūsų laikui“ tvirtino meras.

 Raudonės betoninis karys – antras eilėje

Laukiantiems politikų valios dėl Raudonės miestelyje stovinčio okupacijos relikto – dar teks palaukti. Spalio 10 dieną minėta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba rinksis ir tikslins vertingąsias sovietų karių kapinių Raudonėje savybes. Kai paaiškės paveldosaugininkų sprendimas, šio okupacijos relikto likimas politikų bus sprendžiamas greičiausiai spalio mėnesio tarybos posėdyje. Kada rajono tarybą pasieks dar dviejų okupantų paminklų demontavimo klausimas (Seredžiuje ir Viešvilėje), dar nėra aišku. Priminsime, kad birželio 1 dieną rajono savivaldybė raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl sovietinių karių paminklų Seredžiuje, Raudonėje, Jurbarke, Viešvilėje, laukdami KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos išaiškinimo ir išvados.

 Bendruomenė ragino atsikratyti Raudonės betoninio paminklo

Priminsime, kad aktyvi rajono bendruomenė ragino pirmiausiai atsikratyti betoninio sovietų kario prie Raudonės pilies, argumentuodami, kad prie turistinio objekto tokio paminklo neturi būti. Šį betoninį karį Jurbarko rajone pirmiausiai nugriauti ragino ir istorikai. „Mūsų laikas“ jau rašė, kad į rajono merą su prašymu pašalinti sovietinių karių kapų paminklą Raudonės pilies parke viešai yra kreipęsis ir kraštietis istorikas Alvydas Nikžentaitis, apeliuodamas į gilias šaknis turinčias Jurbarko krašto kovas už laisvę. Toks prašymas iš istoriko lūpų nuskambėjo Skirsnemunės miestelio šventės metu vykusios konferencijoje vasaros pabaigoje. A. Nikžentaitis tuomet pateikė dar kategoriškesnį raginimą – siūlė ne tik atsikratyti paminklo, bet ir iškelti iš pilies parko teritorijos sovietinių karių kapines. 

Rajono taryba jau anksčiau galėjo tarti savo žodį. Priminsime, kad rajono savivaldybės mažojoje salėje gegužę buvo organizuotas susitikimas su tarybos nariais ir seniūnais tų teritorijų, kuriose yra sovietinių karių paminklai. Seniūnai ragino rajono vadovus ir tarybos narius prisiimti atsakomybę ir priimti politinį sprendimą griauti šiuos objektus, pradedant nuo Raudonės pilies parko teritorijoje esančio. Tuo tarpu rajono vadovai ir politikai pasisakė už tai, kad būtų atsiklausta visuomenės nuomonės, įpareigodami tokias apklausas organizuoti seniūnus. Nuspręsta paraleliai išsiųsti jau minėtą raštą kreipimąsi dėl šių paminklų į Kultūros paveldo departamentą. Pasak seniūnų, gyventojų nuotaikos ir nuomonės dėl sovietinių karių paminklų yra panašios – vieni griežtai už tai, kad tokius reliktus reikia griauti, kitiems jie netrukdo. Nemažai yra ir tokių, kuriems visai nesvarbu, koks bus priimtas sprendimas – jų žodžiais, kaip valdžia nuspręs, taip ir bus.