Pagal savižudybių skaičių liekame duobėje: specialistai kalba apie efektyvesnes pagalbos priemones

Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, specialistai vieningai sutaria, kad savižudybių skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, tačiau šie skaičiai vis tiek išlieka vieni didžiausių Europoje. 2020 metais nusižudžiusių žmonių Lietuvoje buvo 607, o mus lenkia tik Pietų Korėja. Šią visuomenės sveikatos problemą siūloma spręsti susitelkus piliečiams ir valdžios institucijoms ir svarbiausia – tai daryti nuosekliai bei sistemiškai.

Būtina prieinama psichologinė ir psichoterapinė pagalba

Kaip teigia vaikų ir paauglių psichiatras, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius, buvęs Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą Dainius Pūras, savižudybės visų pirma yra visuomenės sveikatos, o ne psichiatrijos problema.

„Dėl įvairių istoriškai nulemtų aplinkybių tame regione, kuriame yra ir Lietuva,  ilgai nebuvo kreipiama dėmesio į santykių tarp žmonių kokybę bei emocinį raštingumą. Todėl dabar svarbu kuo daugiau investuoti į įvairius žmogaus teisių principais ir mokslo žiniomis grįstus būdus, kad santykiai tarp žmonių ir jų grupių, pradedant nuo ankstyvos vaikystės, būtų sveiki ir pagarbūs“, – teigia prof. dr. Dainius Pūras.

Kaip teigia ekspertas, siekiant atstatyti sutrikusius santykius, turi būti lengvai prieinama psichologinė ir psichoterapinė pagalba. Šiuolaikinės pagalbos metodai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi, kitu, bendruomene. Atrandami sveikesni krizės įveikos metodai nei destrukcija į save ar į išorę (savižudybės ar smurtas). Taip pat su pasitikėjimu bendruomene plečiasi akiratis ir tampa lengviau priimti pokyčius, įvairovę, kitokius žmones.

„Deja daug metų savižudybių prevencija buvo suprantama ir vykdoma vienpusiškai, bandant šią problemą išspręsti visų pirma vaistais-antidepresantais. Ši priemonė gali būti svarbi gydant sunkesnius depresijos atvejus, tačiau sunku tikėtis tokią sudėtingą visuomenės sveikatos problemą kaip savižudybės išspręsti tik vaistų pagalba.

Paskutiniais metais  buvo daroma vis daugiau sprendimų, perimant geriausias pasaulio praktikas  ir sprendžiant savižudybių problemą šiuolaikiniais būdais – įtraukiant  plačiąją visuomenę, mokyklas, darbovietes, visuomenės sveikatos specialistus.

Prasidėjus  COVID-19 pandemijai,  dėmesys savižudybių prevencijai sumažėjo, o taip neturėtų būti. Turime žinoti, kad įveikti būtina ne tik  COVID-19 pandemiją, bet ir daug metų besitęsiančią savinaikos epidemiją. Juk ji pareikalavo daugiau gyvybių, nei COVID-19“, – sako psichiatras.

Nerimą kelia paauglių apklausos rezultatai ir augantys moterų savižudybių skaičiai

Jau trečius metus iš eilės Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ organizuoja įvairiausius renginius, kurių metu garsiai kalbama apie savižudybių prevenciją ir skatinama užmegzti pokalbį su suicidinių minčių turinčiais žmonėmis. Šiemet „Vilnius sveikiau“ organizuoja socialinę akciją „Užmegztas pokalbis gali padėti“ ir per sportą, filmus, diskusijas, mokymus ir atvirus pokalbius kviečia visuomenę prisidėti, siekiant kurti bendruomenę, saugančią nuo savižudybių.

„Vilniaus mieste 2019 metais nusižudžiusių asmenų buvo 69, o  2020 metais – 72 asmenys. Žvelgiant į abiejų metų skaičius matome, kad vyrų yra kur kas daugiau. 2019 metais vyrų buvo daugiau nei 82 proc., o praėjusiais metais siekė beveik 70 proc. Vis dėlto negalime ignoruoti ir to fakto, kad moterų savižudybių skaičiai pandemijos metu išaugo beveik dvigubai – nuo 12 moterų 2019 metais iki 22  moterų 2020 metais.

Šiemet renginius organizuojame net dvi dienas, nes smurto, diskriminacijos problemos dabar yra ypač aktualios, žvelgiant į pandemijos ir politinį kontekstą“, – sako Greta Klidziūtė, „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja.

Anot jos, statistika rodo, kad pandemija ypač paveikė jaunus žmones.

„Pernai „Planet Youth“ atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 80 proc. Vilniaus miesto dešimtokų. Tyrimas parodė itin liūdnus skaičius – net apie 40 proc. dešimtokų galvojo apie savižudybę. Mūsų biuras nenustoja vykdęs prevencines iniciatyvas, nes tokie skaičiai tik rodo šios temos svarbą.

Pavyzdžiui, nuo 2017 metų vykdome savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“ ir intervencijos įgūdžių mokymus „ASIST“, kurių metu su daugiau nei 6 tūkst. žmonių pasidalinome žiniomis“, – pasakoja Greta Klidziūtė.

Kaip teigia biuro atstovė, nuo šių metų kovo mėnesio Vilniaus miestas žengė ir dar vieną svarbų žingsnį savižudybių rizikos valdyme. Visi, kurie susidūrė su artimo žmogaus savižudybe, yra sutrikę ar nežino kaip toliau elgtis, gali kreiptis į Vilniaus miesto savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorę.

„Siekiame aktyviau telkti visuomenę, su savižudybių prevencija susijusias įstaigas, bendruomenių narius, atpažįstant savižudybės riziką, reaguojant ir kuriant pagalbos tinklą“, – sako „Vilnius sveikiau“ biuro atstovė.

Svarbu užmegzti bendradarbiavimo santykį

Kaip teigia Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius, mirtingumas dėl savižudybių Lietuvoje paskutinį dešimtmetį po truputį mažėja.

2013 m. mirtingumas 100 tūkst. gyventojų siekė 36,7. Po to kasmet mažėjo ir 2020 metais rodikliai buvo 21,7 savižudybė 100 tūkst. gyventojų. Gali pasirodyti, kad situacija tampa geresnė, tačiau pasauliniam kontekste pagal OECD duomenis Lietuvą lenkia tik  Pietų Korėja su 24,6 rodikliu 100 tūkst. Gyventojų, vadinasi, mirtingumas dėl savižudybių išlieka labai aukštas, ypač vyrų,“ – situaciją apžvelgia Savižudybių prevencijos biuro vedėjas.

Anot specialisto, labai svarbu, kokią pagalbą Lietuvoje galime pasiūlyti žmonėms, kurie yra savižudybės rizikoje ir kaip motyvuoti kreiptis pagalbos. Labai svarbūs abu komponentai – prieinama, kokybiška pagalba, ir proaktyvus bendradarbiavimo santykio su tokiu asmeniu užmezgimas.

„Šalia Lietuvoje prieinamos medikamentinės pagalbos, psichologinės pagalbos galimybės dar ribotos.  Būtinos ir specializuotos savižudybių krizės intervencijos jau esantiems savižudybės krizėje asmenims. Pasaulinėje praktikoje yra taikomi mokslo įrodymais grįsti psichologiniai ir psichoterapiniai  metodai, kaip kad ASSIP, CAMS, DBT, MBT.

Lietuvoje jos dar nėra taikomos sistemiškai, tik atskirose gydymo įstaigose, tačiau visa sveikatos priežiūros sistema tokios galimybės pasiūlyti vis dar negali. Psichikos sveikatos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose daugėja psichologinių paslaugų, bet poreikis išlieka gerokai didesnis“, – sako Rimantas Misevičius.

Kaip teigia specialistas, efektyviausia pagalba yra tokia, kai tinkami pagalbos metodai yra grindžiami bendradarbiavimo santykio užmezgimu, taip specialistų pagalbą sujungiant su paties žmogaus motyvacija gyventi.

„Tinkamos pagalbos komponentai yra pagalba, kuri turi būti aktyviai pasiūloma savižudybės grėsmėje esančiam žmogui, ji turi būti prieinama, grįsta bendradarbiavimo santykiu, naudojant tinkamus metodus. Kas dar labai svarbu – tai pagalbos tęstinumas, neprarandant žmogaus tarp skirtingų institucijų.

Tai ir yra kertinė problema, kurią reikia spręsti sistemiškai – ne pavienių savivaldybių iniciatyva, bet nacionaliniu mastu. Pirmieji žingsniai žengti, svarbu nesustoti.

Pagalbos gali ieškoti patys savižudybės grėsmėje esantys žmonės, ar ypač jų artimieji. Internetiniame puslapyje www.tuesi.lt galima rasti svarbiausią informaciją – ten parašyta paprastai ir kiekvienam prieinamai, todėl būtinai siūlyčiau apsilankyti tiek žmonėms, kurie galvoja apie savižudybę,  tiek matantiems savo aplinkoje žmogų, kuris yra šioje rizikoje“, – ragina Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Rimantas Misevičius.