Pagal rajono abiturientų lietuvių kalbos žinias - tarp lyderių, bet pagal kitus rodiklius - vidutiniokai arba sąrašo dugne

Pagal lituanistinius abiturientų gebėjimus 2015 metais Jurbarko rajonas – tarp lyderių, pagal matematinius – tarp vidutiniokų. Pagal nemokamai maitinamų mokinių skaičių (kas rodo ekonominę ir socialinę rajono būklę) Jurbarko rajonas pirmajame dvidešimtuke. Įdomioji statistika – iš savaitraščio „Veidas“ naujausio numerio švietimo tema.

Pasirodo, praėjusiais metais lituanistinių gebėjimų abiturientai nestokojo Raseiniuose, Kėdainiuose, Pakruojyje, Lazdijuose, Ukmergėje, Širvintose, Varėnoje, Druskininkuose, Jonavoje, Anykščiuose, Marijampolėje ir Jurbarke. Šiose savivaldybėse aukščiausius įvertinimus gavo per 11 proc. abiturientų praėjusiais metais. Jurbarko rajonas pagal geriausius lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimus gavusių mokinių procentą patenka į 20-uką. 2015 metais rajone 86-100 balų įvertinimą gavo 12,02 proc. abiturientų. Už Jurbarko rajoną aukščiau tik Kalvarijos, Vilniaus miesto, Kazlų Rūdos, Raseinių rajono, Kėdainių rajono, Pakruojo rajono, Lazdijų rajono, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Ukmergės, Širvintų rajonai. Palyginimui, daugiausiai, 17,65 proc., gavo Kalvarijos ir 17,12 proc. Vilniaus miesto abiturientai. Mažiausiai geriausių įvertinimų gavo Šalčininkų rajonas (0,63 proc.), Ignalinos rajon (3,23 proc.)

Geriausius matematikos egzmaino įvertinimus gavę mokiniai – Jurbarko rajonas pagal šį rodiklį visiška vidutiniokė. Tarp 60-ies savivaldybių užima 29 vietą. Geriausius matematikos egzamino įvertinimus (gavo 86-100 balų įvertinimą) gavo daugiausiai Vilniaus miesto (19,69 proc.), Jonavos r. (15,2proc.); Kauno miesto (14,62), Šiaulių miesto (14,01proc.); Mažeikių rajono (11,9proc.); Klaipėdos miesto (11,49 proc.); Panevėžio miesto (11,11 proc.) Kaišiadorių (11,03 proc.) bei Utenos (10,73 proc.) rajonų abiturientai. Jurbarko rajonas su 6,49 proc. tokių abiturientų užma 29-ąją vietą.

Kaip atskirti, kuris mokytojas geras? Bent formaliai didžiausias jo kokybės matas yra aukščiausia – eksperto kvalifikacinė kategorija. Tačiau mokytojai ekspertai Lietuvoje nesudaro nė 3 proc., kitaip tariant, iš 28 tūkst. mokytojų eksperto laipsnį turi per 80 pedagogų. Jurbarko miesto gimnazijoje aukščiausią laipsnį turi bent trys mokytojai – istorijos ir matematikos.

Pagal socialiai remtinų mokių skaičių Jurbarko rajono savivaldybė patenka į juodąjį dešimtuką. 2015 metų duomenimis, Jurbarko rajone nemokamą maitinimą (proc. nuo visų mokinių) – 38,4 proc. Jurbarko rajono savivaldybę lenkia tik Alytaus rajonas 49,3 (proc.); Šalčininkų rajonas (43,6 proc.); Panevėžio rajonas (40,5 proc.); Lazdijų rajonas ( 39,9 proc.); Rietavo savivaldybė (39,5 proc.).

Palyginimui, kaimyninės savivaldybės Tauragės rajono – 27,5 proc., Raseinių – 30,9 proc., Šakių rajono – 36,3 proc.; Kauno rajono – 19,7 proc., o Kauno miesto – tik 13,6 proc.

Mažiausiai nemokamai maitinamų vaikų Vilniaus mieste – 9,4 proc. ir Klaipėdos miesye – 9,5proc.

Pasak „Veido“, bent paviršutiniškai socialinę savivaldybių situaciją galima aprėpti rodikliu, kokia dalis rajono mokinių gauna nemokamą maitinimą. Šią statistiką lyginant su egzaminų įvertinimais matyti, kad tos savivaldybės, kuriose nemaža dalis mokinių gauna nemokamą maitinimą, nepasižymi geriausių rezultatų gausa. Vis dėlto ekspertai sutinka, kad gabumai nepriklauso nuo socialinės padėties.

2015-2016 metais mokytojui tenkantis mokinių skaičius – Jurbarko rajone vienam mokytojui tenka 10,8 mokinių, kai tuo tarpu Vilniaus mieste – 13,6, t. y. daugiausiai. Mažiausiai mokinių tenka Šalčininkų rajono bei Neringos savivaldybėse – kiek daugiau nei 8. Beje, Akmenės, Marijampolės rajonuose, Birštone, Kauno mieste vienam mokytojui taip pat tenka 13 ir daugiau mokinių.

Jurbarko rajonas patenka į pirmąjį dvidešimtuką pagal mokiniui tenkantį bendrą mokyklos plotą (kv.m.) 2014 metais. Jurbarko rajone tenka 18,6 kv.m. vienam mokiniui, kai tuo tarpu Vilniaus miesto ir Kalvarijos mokiniui – po 11,3 kv. m. t. y. mažiausiai. Didžiausias plotas tenka Neringos – 33,4 kv.m., bei Kazlų Rūdos – 26,2 kv. m.

Pasinaudota vasario 19 d. "Veidas" straipsniu "Kuri šalies gimnazija gera?".