Orus prognozuoja atbundančios gamtos pranašai

Panemunių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Raimundas Giedraitis su „Mūsų laiko“ skaitytojais pasidalijo savo pastebėjimais – kada kokie paukščiai parskrido bei kokius balandžio orus pranašauja augalai.

Šiemet buvo keista žiema. Nuolat lijo, o dieną ir naktį buvo teigiama temperatūra. Tik apie vasario vidurį atšalo, o pabaigoje taip spustelėjo šaltukas, kad net Nemunas užšalo. Nors Nemunas užšalęs tebuvo 16 dienų, bet pirmą kartą šiemet oro temperatūra tik kovo 20 dieną pakilo iki plius 10, ir iš karto suskubo masiškai žąsys ir gervės skristi per Lietuvą į šiaurines perimvietes. Vienu metu skrido ne tik gausios ir įprastinės žąsų rūšys, tokios kaip baltakaktės (Anas albifrons) ir želmeninės (Anas fabalis). Stebėjimų metu prie Nemuno ties Gelgaudiškiu, Panemunių regioninio parko teritorijoje, skrido ir vienas nedidelis būrys pilkųjų žąsų (Anas anas). Tik antrą kartą Panemunių regioninio parko teritorijoje pasirodė 8 paprastosios berniklės (Branta bernikla) ir trečią – kanadinės berniklės (Branta canadiensis). Tuo pačiu metu dar buvo stebėtos skrendančios šešios gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus) ir viena pora nebylių gulbių (Cygnus olor), bet šių rūšių paukščiai jau daugiau kaip dešimt metų žiemoja Lietuvoje.

Šių metų kovo 20 dieną prie Gelgaudiškio tarp 9.00 ir 17.00 val. praskrido net 29 būriai žąsų ir gervių – apie 600 paukščių. Pirmą kartą šiais metais stebėtas vienas pilkasis garnys (Ardea cinarea), pievinis kalviukas (Antrus pratinsis) ir nendrinės startos (Emberiza schoenicius) patinas. Tarp kovo 24 ir balandžio 3 dienos į Jurbarko rajoną sugrįžo kikiliai (Fringilla coelebs), baltieji gandrai (Ciconia ciconia), keršuliai (Columba palumbus).  

Kokius balandžio orus pranašauja augalai

Nors kovo pabaigoje, šiek tiek atšilus orams, prasidėjo didžioji paukščių migracija, smulkūs paukščiai skrenda vangiai, nes vis dar vėsu.  Nors kryžiasnapiai jau vaikus vedžioja, nes peri žiemą, o krankliai, panašu, jau susilaukė šių metų jauniklių, kiti paukščiai dar lūkuriuoja ir nedrąsiai sau ieško poros ar vietos perėti. Ir rytais gieda be didelio užsidegimo ar entuziazmo. Tik kovo viduryje iš po sniego pasirodė pirmieji snieguolių žiedai, kovo 25 dieną saulės labiau šildomus Nemuno ir Mituvos upių šlaitus mėlynais žiedais papuošė pirmosios žibutės. Augalų vegetacija tik tik prasideda. Visa tai rodo, kad galimai ilgalaikio atšilimo ar neįprastos šilumos balandžio mėnesiui nesulauksime. Vyraus vėsūs orai su žvarbiu vėju. Saulė savo malonia šiluma džiugins toli gražu ne kasdien. 

Jau daug metų stebiu fauną ir florą Jurbarko bei kituose rajonuose, bet pastaruosius trejus metus naujų rūšių gyvūnų pastebėti nepavyko. Pastaruoju metu stebimas daugumos retų rūšių sumažėjimas. Panašu, kad tai yra natūralus procesas, vykstantis dėl klimato kaitos ir populiacinių bangų. Kas tai yra? Paprastai gamtoje gyvūnų skaičius kinta – pasikartoja per tam tikrą metų periodą sumažėjimais ar padidėjimais, o kai tai pavaizduojama  grafiškai – gauname banguotą liniją. Tai ir vadinama populiacinėmis bangomis. Šis procesas yra natūralus ir vyksta nuolat.