Naujas traukos centras šalia Girdžių – „Šerno bistro“

Kol vieni keliauja į traukos centrus, kiti, aktyvūs ir įvairiausių idėjų kupini žmonės, patys tokius traukos centrus kuria. Girdžių seniūnijoje, Jokūbaičių I kaime, esantis Upės pievos ūkis, kuriame Ramunė ir Šonas Farnanai, sugrįžę Lietuvon su visa šeima iš Airijos, sparčiai kuria visą pramogų ir maitinimo kompleksą. Apie juos rašėme vasaros pabaigoje, kai Jokūbaičiuose užaugo ir lankytojams buvo atvertas kukurūzų labirintas. Kaip tik tada Ramunė ir Šonas prasitarė apie planus atidaryti maitinimo įstaigą. Kiek vėliau vėl pas juos svečiavomės – šį kartą pakviesti į „The Boar Bistro“ (išvertus iš anglų kalbos – Šerno bistro) atidarymą.

Jis vyko be ilgų oficialių kalbų, be juostelių kirpimo, bet su nuoširdžiais sveikinimais, palinkėjimais ir prisiminimais. Svečiai atvyko nešini įvairiausių gėlių vazonėliais – to iš anksto paprašė šeimininkai, norėdami, kad dovanos papuoštų naujojo bistro erdves. Atidarymo dieną svečius, daugiausia rajono verslininkus, savivaldybės atstovus, pasitiko ir sveikinimus priėmė Ramunė, o virėjas Šonas sukosi virtuvėje, prieš pat atidarymą baigdamas paskutinius darbus.

Galiausiai žodį tarė abu sutuoktiniai – pirmiausia Ramunė, o tada Šonas, atsiprašęs, kad kol kas kalbės angliškai, o žmonai teks pavertėjauti.

Ramunė priminė, kad Lietuvoje Farnanų šeima tik 1,5 metų, ir per šį laiką jiems pavyko Jokūbaičių I kaime pastatyti ir įrengti savo bistro, kuriame sukurta jauki aplinka, puošiama jų pačių užaugintų levandų ir Šono brolio dailininko tapytų paveikslų. Patarimais padėjo ir čia pat, netoliese, gyvenantys Ramunės tėvai, irgi atvykę į atidarymą.

Pamilo gamtą ir žmones

Vieta, į kurią galima atsivežti brangiausius, garbingiausius svečius, kur galima pasidžiaugti gražiais vaizdais. Taip apie naująjį bistro atidarymo dieną kalbėjo Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, pažadėjęs čia po mėnesio atsivežti Airijos ambasadorių. Ambasadoriais meras vadina ir pačią Farnanų šeimą, kurie, pasak jo, yra sėkmingo grįžimo į Lietuvą pavyzdžiai, jau kuriantys unikalią istoriją – lietuvės ir airio poros verslą Lietuvoje. Pačiai Ramunei norisi, kad visi atvykusieji į jų bistro jaustųsi patogiai, atsipalaiduotų, suprastų, kad niekur toli nereikia važiuoti, o čia, Jokūbaičių kaime, galima patirti įvairiausių Europos šalių skonius ir pojūčius: už lango siūbuojantis levandų laukas primins Prancūziją, o lankytojus džiugins įdomiausi ir skaniausi airio virėjo patiekalai. Šonas teigė, kad jau pamilo šį Lietuvos kraštą ir jo žmones. Pasak jo, apie šį gražų kraštą žinia turi sklisti kuo plačiau, kad čia atvažiuotų žmonės iš didesnių miestų. Pora pasidalino ir savo svajonėmis. Ramunė norėtų, kad netrūktų žmonių ne tik jų bistro. „Norisi, kad būtų ankšta ir daug žmonių ir šiame kaime“, – šypsojosi ji, svajodama, kad jų bistro, visas kaimas, visas Girdžių kraštas dūgztų taip, kaip jų levandų laukas vasarą, kai suskrenda pulkai kamanių ir bičių.

Šernas iš Airijos

Pasirodo, kad naujojo bistro pavadinimas jau turi savo istoriją. „Šernas parkeliavo kartu su mumis“, – šypsojosi Ramunė, papasakojusi, kad Jokūbaičių kaime veiksiantis bistro turės panašų pavadinimą kaip buvęs šeimos restoranas Šiaurės Airijoje, kuris vadinosi „The Moody Boar“, kas išvertus iš anglų kalbos maždaug reiškia niūrus, nepastovios nuotaikos šernas. Airiško restorano iškaba dabar puošia lietuviškojo bistro sieną ir prikalbinta taip tvirtai, kad nuimti nebūtų lengva.

Kodėl būtent šernas? Paaiškėjo, kad Farnanų restoranas Airijoje buvo įkurtas pastate, stovėjusiame sename apleistame parke, tarsi nukeliančiame į tuos laikus, kai Airijoje dar netrūko šernų ir kitų laukinių žvėrių.

Viskas prasidėjo 2007 metais, kai Fernanai pradėjo savo verslą ir nedideliame Šiaurės Airijos miestelyje atidarė pirmąjį restoraną. Pradžia buvo sunki, bet ilgainiui, kantriai ir atkakliai dirbant, juos ėmė lydėti sėkmė – teko keltis į didesnį miestą, kur atidarė didesnį restoraną, nes senajame darėsi ankšta – suvažiuodavo vis daugiau žmonių iš didžiųjų šalies miestų. Beje, šeima ten ne tik užsiėmė maitinimu, bet ir rengdavo šeimų šventes, organizuodavo renginius, tad yra ką prisiminti ir ką papasakoti.

Vis dėlto verslininkai sako savo pasirinkimu neabejojantys ir džiaugiasi sprendimu grįžti į Lietuvą, kur tikisi sukurti dar vieną sėkmės istoriją ir viliasi, kad sėkmė pas juos ateis greitesniais žingsneliais.

O mes linkime, kad „Šerno bistro“ garbingai tęstų savo airiškojo „brolio“ istoriją.