Namo V. Kudirkos gatvėje gyventojai piktinasi lauko šildytojais

Daugelis Jurbarko V. Kudirkos gatvės Nr. 30 namo gyventojų piktinasi tame pačiame daugiabutyje gyvenančių kaimynų elgesiu. Pastarieji net ir lauke spaudžiant šaltukui nesugeba uždaryti šio namo laiptinių durų ir dažnai jas palieka atviras. Daugeliui net rankos nusvyra, pamačius atlapotas antros ar trečios laiptinės duris, kai lauke termometras rodo minus penkis. Šildymas dar neišjungtas, o durys čia atviros dieną ir naktį.

Sulaukėme vieno šio namo gyventojo laiško, kuriame rašoma: „Gerbiama redakcija, jums rašo V. Kudirkos 30 namo gyventojas. Eilę metų namo gyventojai kovoja su „lauko šildytojais“. Prasidėjus šildymo sezonui rudenį ir sezono pabaigoje pavasarį pas mus prasideda „atvirų laiptinių dienos“, kartais ir naktys. Tai būtų nieko baisaus, jei laiptinės būtų nešildomos, bet prie pat lauko durų stovi ir šyla didžiulis radiatorius. Pakeisti laiptinės langai, įdėtos sandarios durys, kad būtų šilčiau ir taupiau. Bet kai kurie namo gyventojai, gaunantys kompensacijas, visiškai nesunteresuoti, kad namas naudotų mažiau energijos, vėdina ne savo butą, o atidaro ir palieka laiptinės duris dieną, tankiai ir naktį. Tas cirkas pasibaigia tik kai spaudžia -10C. Mes, sąžiningai mokantys už šildymą, esame įkaitai nesutramdomų „blogiukų“. Darėm laiptinės susirinkimą – jie neatvyksta. Kalbėjau su seniūnu, sakė, kad norint atjungti laiptinės radiatorius, reikia visų gyventojų parašų, o tai nerealu...“

Pasak šio namo gyventojo, šį daugiabutį administruoja UAB „Jurbarko komunalininkas“, tačiau šiuo klausimu gyventojai į administratorių tikrai nesikreipė, mat nemato jokios prasmės. Jie teigė kalbėję tik su miesto seniūnu. Kadangi skaitytojas minėjo, jog šiuo klausimu buvo kreiptasi į seniūną, nusprendėme pasiteirauti pastarojo nuomonės. Keista, tačiau miesto seniūnas Romualdas Kuras teigė pirmą kartą girdintis, kad dėl šios problemos į jį kažkas būtų kreipęsis. „Visų pirma, pirmą kartą girdžiu, kad kreipėsi į seniūną, antra – šitas namas turi administratorių, todėl gyventojai turėtų kreiptis į jį, trečias dalykas – jeigu gyventojai patys palieka šias duris atviras, tai čia jau jų pačių problema. Kalbant apie radiatorių atjungimą laiptinėje – nežinau, ar dabar galima išvis juos atjungti. Ištikrųjų esant tokiai problemai, tai tikrai nėra ko šildyti tą laiptinę, juk visa tai kainuoja pinigus“, – „Mūsų laikui“ sakė R. Kuras.

„Ar namo administratorius šiuo klausimu gali padėti... Dėl šilumos, tai jie pakeitė laiptinių langus plastikiniais, įdėjo šarvuotas, sandarias lauko duris, aišku, mes už viską sumokėjome. Čia grynai gyventojų piktybiškas elgesys arba nesuvokimas ką daro. Už 61 kv. m butą nešaltą žiemą mokam 100-140 eurų“, – rašo gyventojas.

UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo būsto priežiūrai Vytauto Stulgaičio teigimu, dar nė viename mieste taip nebuvo, kad prie daugiabučių būtų durininkai, taigi ir Jurbarke tikrai nebus. „Prie lauko durų yra pritaisytas pritraukiklis, kuris jas uždaro. Jeigu gyventojai mus informuodavo, kad jis yra sugedęs – mes jį taisydavome. Šį kartą taip pat galėsime pažiūrėti. Tačiau jeigu šio namo gyventojai atlenkia atraminę kojelę, tai tada pritraukiklis tų durų ir nepritraukia. Galbūt nuo šių durų būtų galima nuimti atraminę kojelę, kad nebūtų ką atlenkti. Kai reikės ieškoti plytų, kurias jie galėtų pakišti po durimis, galbūt tuomet jie nepaliks jų atidarytų. Čia gyventojų kultūra. Jeigu šalta lauke, tai reikia duris uždaryti, jeigu šilta, galima atidaryti ir vėdinti, tačiau laiptinėje yra sudėti plastikiniai langai, kurie atsidaro. Taigi patalpą galima vėdinti pro langus. Jau ir nelabai aktualu yra tas duris atdaras laikyti“, – sakė V. Stulgaitis.

Taigi jeigu šio namo gyventojai norėtų tą atraminę kojelę nuimti, turėtų apie tai informuoti šio namo administratorių. V. Stulgaičio teigimu, būna ir taip, kad vietoje atraminės kojelės į durų tarpą kai kurie įspaudžia akmenį arba plytą. Jeigu lauke vėjuota, tai tas duris lanksto, išplėšia. O atraminės kojelės yra tam, kad durys neužsidarytų, jeigu namo gyventojai norėtų kažkokį daiktą į vidų įsinešti.

Paklaustas apie galimybę gyventojams laiptinėje atjungti šildymą, V. Stulgaitis teigė, kad šiuo metu tokios galimybės nėra. „Kažkada buvo laikotarpis, kada buvo tokia galimybė, tačiau dabar jos nėra. Šildymas laiptinėse yra privalomas. Jis privalomas net ir tose laiptinėse, kur kažkada buvo atjungtas, taigi privalės būti atstatytas. Tai privalomas energetikos inspekcijos reikalavimas. Labai daug jų atstatysime renovuojant namus. Viskas suprojektuota, taigi visos laiptinės bus šildomos, net ir ten, kur namai nebus renovuojami. Palaipsniui atstatysime mes patys“, – sakė jis.

Pavaduotojo teigimu, laiptinės radiatorių atjungimui dažniausiai priešinasi pirmojo namo aukšto gyventojai (nekalbant apie šį konkretų atvejį, bet apskritai), kurie jaučia šaltį namuose dėl varstomų lauko durų. Ankščiau, norint atjungti šildymą laiptinėse, reikėjo tik daugumos gyventojų parašų, tačiau dabar reikalingas visas 100 procentų. „Buvo laikai, kai buvo galima rinktis, tačiau dabar visai kiti reikalavimai. Tarkim, jeigu laiptinėje 15 butų, tai surinkus 8 būtų gyventojų parašus, šildymą buvo galima atjungti, o dabar reikia viso 100 procentų. Ir jeigu nors vienas gyventojas paprašo šildymą prijungti, mes privalome tai padaryti. Na, o jeigu gyventojai ir surinktų tą 100 procentų reikiamų parašų, manau, kad praėjus kiek metų vis tiek būtume priversti šildymą prijungti“, – sakė V. Stulgaitis.