„Mūsų atmintis – Laisvei“. Paminklas Girdžių krašto žmonėms

Girdžių žemė nuo seno augino Tėvynę mylinčius, ją ginančius, jos istoriją ir atminimą saugančius žmones. Tokie jie buvo anksčiau, tokie yra ir dabar – netgi išvykę iš gimtųjų vietų, jų nepamiršta: sugrįžta, saugo prisiminimus ir puoselėja gimtąjį kraštą. 2021 m. buvusių ir esamų girdžiškių iniciatyva ir lėšomis išleista knyga „Girdžiai. Istorijos atodangos“, o dabar atėjo laikas įgyvendinti dar vieną sumanymą – pastatyti paminklą Girdžiams.

„Kilnus girdžiškių projektas – knyga „Girdžiai. Istorijos atodangos“, kuomet su minimaliu biudžetu, titaniška savanoryste ir daugiausia privačių rėmėjų aukomis buvo išleista išsami, didelės apimties knyga, turi tęsinį – tai troškimas pastatyti Girdžiuose paminklą, skirtą tėvų, senelių ir prosenelių kartoms, išsaugojusioms mūsų Tėvynės laisvę. Šis paminklas – tai mūsų atmintis praeičiai ir laiminimas ateičiai. Tai padėka tėvams, seneliams, proseneliams už jų gyvenimus, kad sunkiausiais laikais išsaugojo viltį, kovojo, kad Lietuva būtų laisva, išsaugojo kalbą, raštą“, – sako viena iš pagrindinių knygos leidimo ir paminklo statybos iniciatorių, Vilniuje gyvenanti iš Girdžių kilusi ekonomistė Laima Milašauskienė.

Pasak jos, išleidus ir pardavinėjant knygą „Girdžiai. Istorijos atodangos“ susidarė pinigų suma, kurios „nesinorėjo pravalgyti“, o padaryti kažką įsimintino, įamžinančio Girdžių istoriją – sukurti miestelyje naują, išskirtinį akcentą. Jau tuomet kilo mintis apie paminklą.

Parengtas projektas

Spalio 23 d. Girdžiuose įvyko susitikimas, kuriame aptartas paminklo projektas bei išrinkta jo pastatymo vieta. Susitikime dalyvavo skulptorius Vladas Urbanavičius, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas-vyriausiasis architektas Saulius Lapėnas, Girdžių seniūnas Mindaugas Dilys, seniūnaitė Larisa Jankauskienė, Girdžių bendruomenės nariai Laima ir Algimantas Liorincai, Gediminas Norvilas, Ramunė Farnan, Svajonė Vaicekauskienė, Algimantas Vizbara, Loreta Zdanavičienė, Odeta Vaitiekūnaitė, Danutė Sabaliauskienė, Girdžių parapijos klebonas Saulius Pavalkis ir buvę girdžiškiai, dirbę prie knygos „Girdžiai. Istorijos atodangos” sudarymo ir leidybos: geografė dr. Filomena Kavoliutė, mokytoja Rita Dzedulionienė (Kundrotaitė), ekonomistė Laima Milašauskienė (Mikelaitytė).

Šiandien jau parengtas ir būsimo paminklo projektas, kurio autorius – skulptorius Vladas Urbanavičius, perskaitytos knygos apie Girdžių kraštą įkvėptas, sukūrė stilizuoto kryžiaus iš metalo ir akmens pavidalą.

Skulptoriaus vizijoje – kryžius

„Kai tik susiduriu su Lietuvos žmonių kovos už valstybės laisvę tema – pirmiausiai matau kryžių. O kai susipažinau su Rusijos sukelto karo pasekmėmis Girdžių miesteliui ir miestelio gyventojų ryžtu laisvę ginti – abejonių neliko. Dievas mums padėjo ir mes atgavome Laisvę. Ir Kristaus ženklas geriausiai šį laikotarpį pažymi“, – sako skulptorius V. Urbanavičius.

„Daugelis miestelių turi tokius paminklinius akcentus, o Girdžiuose jo nėra“, – teigė dr. Filomena Kavoliute, viena iš knygos apie Girdžius rengėjų ir paminklo idėjos iniciatorių. Pasak jos, labai norėjosi, kad paminklas būtų toks, kokio kitur nepamatysi. Toks, jos nuomone, ir yra V. Urbanavičiaus sukurtas kryžius – išskirtinis, verčiantis susimąstyti, kuriame galima įžvelgti daug prasmių. „Manau, kad šis paminklas turėtų išreikšti jaunesniosios kartos pagarbą ir padėką prosenelių, senelių ir tėvų kartoms, išsaugojusioms Tėvynės laisvę“, – kalbėjo F. Kavoliute. Juos manymu, kryžius – pirmiausia į galvą ateinantis simbolis, mąstant apie istorines kovas. Jis susideda iš riedulių, simbolizuojančių laisvės dvasią, kurios neįveiks ją spaudžiančios geležinės replės. „Linkiu, kad ir dabartinė, jaunesnioji, karta būtų tokia tvirta, kad jos nespaustų priespaudos replės“, – linkėjo mokslininkė.

Džiaugiasi bendruomenės iniciatyva

Girdžių seniūnas Mindaugas Dilys pritaria minčiai, kad miestelio simbolis, išskirtinis paminklas Girdžiuose reikalingas. Tiesa, jis pats šį paminklą sako įsivaizdavęs gal kiek kitokį, tačiau skulptoriaus V. Urbanavičiaus sukurtas projektas jam patiko. „Svarbiausia, kad paminklas būtų ne greit suyrantis, o sukurtas iš ilgaamžių medžiagų – metalo, akmens. Ir kad būtų gerai matomas“, – sako seniūnas, pasiūlęs būtinai įrengti paminklo apšvietimą, kad jis būtų iš toli matomas nakties metu.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo-vyriausiojo architekto Sauliaus Lapėno nuomone, šis kraštiečių ir Girdžių gyventojų sumanymas yra labai sveikintinas ir vertas įgyvendinimo. „Manyčiau, kad tai pagirtina bendruomenės iniciatyva, kurią reikėtų tęsti, gerai apsvarsčius paminklo vietą ir jo įgyvendinimą“, – sakė S. Lapėnas, pridurdamas, kad daugiau paaiškės parengus paminklo techninį projektą, apsvarsčius įvairias jo vietos alternatyvas, gavus reikalingus leidimus ir suderinimus.

S. Lapėnui, kaip ir Girdžių seniūnui M. Diliui, labai priimtina idėja ant paminklo iškalti išnykusių Girdžių seniūnijos kaimų pavadinimus, taip juos įamžinant. „Tai galėtų būti vertas dėmesio ir turistų lankomas objektas Girdžiuose“, – teigė savivaldybės vyriausiasis architektas.

Kviečia prisidėti

„Geri darbai reikalauja daug pastangų, daug jėgų, atsidavimo. Tikime, kad su Dievo pagalba mes kartu su Girdžių bendruomene pajėgūs tai padaryti, nes šis paminklas ir mūsų gyvenimams suteikia prasmę, o bendrystė veikiant kartu – daug džiaugsmo“, – teigia idėjos iniciatoriai ir kviečia kraštiečius tapti šio svarbaus Girdžių atminties projekto dalimi.

Dalyvauti paminklo kūrimo ir pastatymo projekte:

– formuluojant tekstą ant kryžiaus ar akmenų (gal tai galėtų būti Girdžių parapijos kaimų vardai ar pan.);

– rengiant techninį projektą;

– įgyvendinant projektą;

– rašant projektus finansavimui gauti;

– renkant aukas;

– finansiškai paremiant projektą (už parduotas knygas „Girdžiai. Istorijos atodangos“ yra surinkta 6 500 eurų);

–- užtikrinant sklandžią komunikaciją apie projekto eigą.

Paremti statybą:

banko pavedimu – į Girdžių bendruomenės centro sąskaitą Jurbarko kredito unijoje Nr. LT125013300014000162, mokėjimo paskirtyje nurodant „Auka „Atmintis laisvei“ ir savo telefono numerį;

grynaisiais – Gediminui Norvilui (Mituvos g. 28, Girdžiai, tel. +370 652 50830).

El. p. atmintislaisvei@gmail.com.

Telefonai:

Laima Milašauskienė +370 686 55533
Rita Dzedulionienė +370 614 47979
Algimantas Liorincas +370 685 43481
Mindaugas Dilys +370 607 97411
Odeta Vaitiekūnaitė +370 655 54123
Filomena Kavoliutė +370 656 38135
Svajonė Vaicekauskienė +370 605 76995
Laima Pernarauskienė +370 611 52390
Gediminas Mikelaitis + 370 620 16738
Algimantas Vizbara +370 699 21471