Mokyklų vadovai pagaliau prabilo apie aštrėjančias vaikų psichologines problemas

Darželinukas, kuriam lengviau kalbėti angliškai nei lietuviškai, nes jis žaidžia žaidimus kompiuteriu anglų kalba. Vaikas, kuris atėjęs į pirmą klasę nemoka ištarti nė žodžio. Arba vaikai, su kuriais nesusitvarko tėvai ir kuriuos atvesdami į mokyklą tiesiai šviesiai mokyklai rėžia: „Nesusitvarkome, Darykite, ką norite.“ Visa tai maži pavyzdžiai didelio skaudulio, kurio neslepia ir apie kurį garsiai kalbėti pradeda ir miesto bei rajono mokyklų vadovai. Rajone daugėja mokinių, turinčių psichologinių (asmenybės, mokymosi, elgesio) problemų, kalbėjimo sutrikimų. Kita bėda ta, kad vaikams mokykloje gali padėti švietimo pagalbos specialistai, tokie, kaip mokytojų padėjėjai, socialiniai pedagogai ir kt., tačiau pinigų šiems specialistams išlaikyti neturi. Tiesa tokia, kad dėl nepakankamo finansavimo negalės užtikrinti tinkamą pagalbą. Švietimo pagalbos specialistams finansavimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neskyrė.

Visoms rajono ugdymo įstaigoms švietimo pagalbos specialistams finansuoti šiais metais reikia apie 300 tūkst. eurų.

Tokias problemas garsiai vardijo ugdymo įstaigų direktoriai, pristatydami rajono tarybos nariams praėjusių metų veiklos ataskaitas. 2018 metų savo veiklos ataskaitas tarybai pristatė Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos, Viešvilės pagrindinės mokyklos, Eržvilko gimnazijos, abiejų miesto progimnazijų, Smalininkų L. Meškaitytės pagrindinės mokyklos, Šimkaičių S. Šimkaus pagrindinės, Jurbarko „Ąžuoliukas“ mokyklos, Jurbarko „Nykštukas“ lopšelio-darželio, Jurbarkų mokyklos-darželio vadovai. Tarybos nariai, išklausydami ugdymo įstaigų direktorių ataskaitas, pečiais gūžčiojo, stebėdamiesi, iš kur tie sutrikusių emocijų ir elgesio vaikai atsiranda, aiškindami, kad jiems ši informacija – naujiena.

Pirmoje problemų sąrašo vietoje – seni pastatai

Vis dėlto peržvelgus rajono mokyklų veiklos ataskaitas, jų nurodytų problemų sąrašo pirmoje vietoje yra kur kas žemiškesnės problemos. Ūkinės. Kone visas mokyklas kamuoja pirmiausiai ūkinės problemos – seni pastatai, kuriuos reikia arba pradėti modernizuoti, atnaujinti, arba užbaigti tai daryti. Seni nesandarūs langai, neapšiltintos sienos, kiauri stogai – pastatai nesandarūs ir šildantys orą, todėl patiria didelius šilumos nuostolius. Tokių bėdų turi ir kaimo, ir miesto mokyklos. Vytauto Didžiojo progimnazijos vadovas kalba apie kritinę stogo padėtį. Patys savo jėgomis lopo, bet sustabdo tik vandenį, o ne šilumą.

Mažesnėms mokykloms problema yra mažėjantis mokinių skaičius, dėl ko iššūkis sukomplektuoti klases. Tarp problemų įvardinta, kad trūksta pedagogų bei kitų darbuotojų, ir kad ši bėda pasiekė ir miesto ugdymo mokyklas. Miesto mokymo įstaigoms sunku sudaryti tvarkaraščius, nes mokytojai važinėja – dar dirba kitose mokyklose. Štai Naujamiesčio progimnazijoje tokių važinėjančių pedagogų yra 36 proc.

Visą straipsnį rasite "Mūsų laikas" laikraštyje