Ministro sprendimas atnaujino diskusijas apie P. Cvirkos paminklo nukėlimą

Kultūros ministras Simonas Kairys pasiūlė išbraukti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo, gimusio Jurbarko rajono Veliuonos krašte, Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro, motyvuojant, kad šio asmens kolaboravimas su okupantais sukėlė neigiamų pasekmių. Toks ministro siūlymas leistų Vilniaus miesto savivaldybei iškelti paminklą iš sostinės centro, tačiau prasidedantys svarstymai vėl skatina diskusijas tarp politikų ir kultūros veikėjų.

„Pasirašiau kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą, kuriuo prašau spręsti dėl teisinės apsaugos Petro Cvirkos paminklui panaikinimo ir išbraukimo iš Kultūros vertybių registro, - gegužės 31 dieną paskyroje rašo ministras, priminęs, kad paminklas į registrą buvo įtrauktas 1992 m., šio sprendimo šaltinis – LTSR Paminklų sąrašas (1973 m.). „Manau, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į šią situaciją turėtų pažiūrėti iš šių dienų perspektyvos. P. Cvirkos literatūriniai nuopelnai Vilniuje jau seniai yra įamžinti – 1986 m. Naujamiestyje pastatyta skulptūra „Lakštingala“, - pažymi ministras, priminęs, kad 2019 m. gruodžio 3 dieną paskelbtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro galutinę ekspertinę išvadą - Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui.

„Paveldo politikoje siekiu, kad atsirastų prioritetai, noriu, kad aiškiai suvoktume, kokį savo šalies istorijos pasakojimą kuriame sau ir pasauliui. Ir net ne fizinis paminklo buvimas ar nebuvimas yra problema. Problema visų pirma kyla iš to, kam valstybė skiria savo dėmesį, kaip suvokiame savo pareigą ir kaip apibrėžiame vertę“, - rašo ministras socialinio tinklo paskyroje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šią ministro S. Kairio iniciatyvą dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo palaiko ir mano, kad tai teisingas sprendimas. „Politikai neturėtų nusišalinti nuo sprendimų, kokie jie kartais nepatogūs bebūtų. Šiuo atveju, manau, kad yra tikėtina, jog visuomenės reakcija ir šio klausimo išsprendimas sulauktų didelio palaikymo“, - LRT komentavo Seimo pirmininkė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kolegos kultūros ministro iniciatyvą taip pat palaiko. Dar daugiau. Siūlo variantus, kuo P. Cvirkos skulptūrą būtų galima pakeisti.

„Man gaila tų žmonių, kurie gerbia buvusius kultūros nuodytojus. Kiek lietuvių ir žydų rašytojų pašalino Cvirka iš sovietinės rašytojų sąjungo? Nebesvarbu? Cvirkos skundai MGB? Nebeaktualu? Buvęs TSRS tautų kultūrai pažinti draugijos iždininkas su kairuolišku užsidegimu 1940 metais lėkęs į Kremlių - pasididžiavimo šaltinis? Vilnius - gyvas ir besikeičiantis miestas. Ir jo erdvės keičiasi. Trūksta idėjų kas galėtų būti vietoje Cvirkos? Skirkite skverą "Dievų miškui" ir jo autoriui, Štuthofo kaliniui Sruogai, kuris kitaip nei Cvirka gyveno Vilniuje ilgiau ir vos už 400 metrų. "Dievų miškas", bent jau kūrinys vertas to atminimo“, - komentuoja A. Anušauskas.

Ministro iniciatyvą kritikuoja menotyrininkai, siūlantys į skulptūrą žiūrėti kaip į paminklą, kuris buvo sukurtas lietuvių klasiko Juozo Mikėno, vadinamo lietuviškos skulptūros mokyklos tėvu.

Sutinkama, kad tai yra socrealistinis paminklas, bet praktiškai jau nebelikę tokių paminklų Lietuvoje, natūralioje aplinkoje. Be to, įžvelgia interesus dėl nekilnojamojo turto.

Buvusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, reaguodama į kultūros ministro iniciatyvą, siūlo šiam pabaigti dar vieną pradėtą darbą. „Nors KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama šviesaus atminimo prof. Romo Pakalnio, dar 2016 m. panaikino Žaliojo tilto skulptūroms teisinę apsaugą, bet 2016-2020 m. dirbę kultūros ministrai nesiryžo panaikinti valstybės saugomo objekto statuso“, - komentavo D. Varnaitė.

Priminsime, kad P. Cvirka yra gimęs Jurbarko rajone, Veliuonos krašte, Klangiuose, kur iki šiol veikia P. Cvirkos memorialinė sodyba. Ne pirmus metus kylant diskusijoms, veliuoniškiai kultūros veikėjai ne kartą išreiškę valią ir norą priimti P. Cvirkos skulptūrą į Veliuoną – galėtų būti gimtojoje sodyboje ar Veliuonos miestelio Rašytojų giraitėje, argumentuodami, kad būtina atkreipti dėmesį į literatūrinį P. Cvirkos talentą, literatūros klasika tapusius jo kūrinius, reikia atskirti menininko paliktą kūrybą nuo jo „sudėtingo ir prieštarų kupino gyvenimo“ bei padarytų klaidų ir kad klaidų darė visi.

"Mūsų laiko" inf.